Kraujo sudėtis ir funkcijos

Ištrauka

Kraujo sudėtis ir funkcijos
Kraujo plazmos sudėtis:
●vanduo
●fibrinogenas (kraujo baltymas
dalyvaujantis kraujo krešėjime)
●druskos
●gliukozė
●aminorūgštys
●glicerolis (saldiklis)
●riebalų rūgštys
●šlapalas
●hormonai
●O2 ir CO2
Kraujo funkcijos:
●Pernašos - transportinė terpė
●Termoreguliacinė - kraujo plazma perneša šilumą
●Apsaugos - perneša baltymą fibrinogeną - jis kreša
●Humoralinė - perneša hormonus
Žmogaus organizmo vidinę terpę sudaro:
●kraujas
●audinių skystis (ląstelei būtinų jonų ir molekulių, tokių kaip gliukozė, aminorūgštys ir
deguonis tirpalas)
●limfa
Kraujo savybės:
●raudonas
●lipnus
●klampus
●sūrokas
●specifinio kvapo
●pH = 7.4
Kraują sudaro:
●kraujo plazma
●kraujo kūneliai (eritrocitai, leukocitai, trombocitai)
Kraujo plazmos savybės:
●sudaro 55% viso kraujo tūrio
●gelsvai žalsva
●sudaryta iš vandens, baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų, hormonų,
mineralinių druskų ir medžiagų apykaitos produktų
Kraujo plazmos sandara:
●gliukozė - suteikia energijos kūno ląstelėms, palaiko pastovią gliukozės koncentraciją
kraujyje
●druskos - palaiko reikiamą kraujo koncentraciją ir krešėjimą
●baltymai - fibrinogenas padeda kraujui krešėti, baltymai saugo organizmą nuo
kenksmingų medžiagų ir ląstelių
●vanduo - palaiko kraujo tūrį, plukdo kraujo kūnelius, tirpina ir perneša medžiagų
molekules

Kraujo kūneliai ir jų funkcijos
Eritrocitai - raudonieji kraujo kūneliai, bebranduolės ląstelės, kurių sudėtyje daug
hemoglobino
Eritrocitų forma apvali, suplota, į vidų įgaubta, todėl tai padidina paviršiaus plotą. Kadangi jie
neturi branduolio, juose telpa daugiau hemoglobino.
Mažakraujystė - liga, kuria susergama dėl mažo eritrocitų ar hemoglobino kiekio kraujyje
Eritrocitų funkcija - deguonį iš plaučių perneša į audinių ląsteles
Eritrocitai gaminasi plokščiųjų kaulų (dubens, krūtinkaulio, kaukolės) ir ilgųjų kaulų
(šlaunikaulio, blauzdikaulio, alkūnkaulio) raudonuosiuose kaulų čiulpuose, o kaupiasi
blužnyje. Kai organizmui reikia daugiau kraujo, blužnis susitraukia ir į bendrą kraujotakos
sistemą išskiria reikiamą jo kiekį. Pasenę eritrocitai patenka į blužnį, kur juos suardo
makrofagai.
Hemoglobinas - baltymas, sudarytas iš baltymo globino ir nebaltyminės grupės pigmento
hemo.
Hemoglobinas + O2 → ← oksihemoglobinas
Kraujas su O2 - arterinis (atidavęs deguonį hemoglobinas virsta dezoksihemoglobinu)
Kraujas su CO2 - veninis ( karbohemoglobinas - nepatvarus junginys)
Leukocitai - baltieji kraujo kūneliai, kurie turi branduolį ir naikina į organizmą patekusius
svetimkūnius.
Leukocitų savybės:
●bespalviai
●neturi hemoglobino
●nevienodos formos kraujo ląstelės
Funkcija - saugo organizmą nuo mikrobų, svetimų baltymų ir kitų svetimkūnių
Leukocitai gaminasi kaulų čiulpuose, blužnyje, limfmazgiuose.
Pagal citoplazmos grūdėtumą leukocitai skirstomi į dvi grupes:
●granulocitus - grūdėtus
●agranulocitus - negrūdėtus
Granulocitai skirstomi į:
●neutrofilai - didžiausia leukocitų grupė. Jie nusidažo baziniais dažais mėlyna arba
melsvai violetine spalva. Vykdo fagocitozę - fagocituoja bakterijas, o fermentai
ištirpina prarytų bakterijų apvalkalą. Neutrofilai naikina svetimkūnius, pažeistas

organizmo audinių ląsteles. Neutrofilams žuvus, susidaro medžiagos, padedančios
atkurti audinius ir stabdančios bakterijų dauginimąsi.
●eozinofilai - vienodo dydžio grūdeliai, kuriuos rūgštiniai dažai nudažo rausvai. Jie
netokie judrūs kaip neutrofilai, jų fagocitinės savybės silpnesnės. Jų padaugėja
sergant alergija.
●bazofilai - didelės netaisyklingos formos baziniais dažais nudažyti tamsiai mėlyni
arba violetiniai grūdeliai. Nelabai aktyvūs, kaupiasi uždegimo apimtuose
židiniuose, dalyvauja alerginėse reakcijose.
Agranulocitai (MUTANTAS) - negrūdėti, gali daugintis mitoziškai ir virsti kitos rūšies
ląstelėmis. Skirstomi į:
●monocitai - juda pseudopodijomis. Jie suvirškina ir sunaikina visus svetimkūnius
ir žuvusių ląstelių liekanas. Monocitai virsta magrofagais - svetimkūnių ryjikai.
●limfocitai - turi didelį apvalų branduolį. Pagal kilmę jie skirstomi į B limfocitus ir T
limfocitus. Svarbiausia funkcija - saugoti organizmą nuo antigenų. Antigenai -
bakterijos, virusai ir jų išskirti toksinai, svetimkūniai. Vieni limfocitai naikina svetimas
ląsteles, o kitos gamina antikūnus.
Limfocitai B:
●plazmos - gamina antikūnus, kurie reaguoja į tam tikrą antigeną
●atminties - atsimena antigenus ir gali greitai reaguoti į pakartotinį užkratą
●besidalijantys - gamina B limfocitus
B limfocitai gamina antikūnus kovojančius su antigenais
Limfocitai T:
●citotoksiniai (ląstelės žudikės) - naikina užkrėstas ląstelės
●pagalbininkai (helperiai)...