KRAUJO GRUPĖS IR KRAUJO PERPYLIMAS

Ištrauka

KRAUJO GRUPĖS IR KRAUJO PERPYLIMAS
Anatomijos, fiziologijos, patologijos pagrindų savarankiškas darbas

Turinys
Įvadas 3
Istorija 3
Kraujo grupės 3
AB0 antigenų sistema 3
α ir β agliutininai 3
Žmogaus eritrocitų agliutinogenai 4
Rezus faktorius 4
Kraujo perpylimas 5
Dažniausiai perpilamas ne visas kraujas, o tik jo dalis, kraujo komponentai 5
Kraujo donorystė 5
Kas gali tapti kraujo donoru? 6
Kas negali būti kraujo donoru? 6
Kokie tyrimai atliekami kraujo donorams? 6
Kiek kartų per metus galima duoti kraujo? 6
Ar gali kraujo donorystė būti sustabdyta ar laikinai atidėta? 7
Koks terminas turi praeiti po skiepų nuo gripo, hepatito B, erkinio encefalito? 7
Kiek laiko trunka paimti kraujo ir kokia kraujo dozė paimama? 7
Kaip pasirengti kraujo donorystei? 7
Kaip elgtis davus kraujo? 7
Literatūros sąrašas: 8
Lentelė AB0 sistemos kraujo grupių agliutinogenai ir agliutininai 4

Įvadas
Šią temą pasirinkau, nes ji yra labai aktuali ir reikšminga. Šiais laikais kraujo perpylimas tapo
jau įprasta procedūra, tačiau vis dar yra daug žmonių, kurie dvejoja ar būti donorais. Kievienas
žmogus turėtų suvokti, jog jo kraujas gali išgelbėti kito žmogaus gyvybę.
Atlikdama šį savarankišką darbą pagilinau savo žinias ir supratau, kad man visiškai nekenkianti
procedūra gali išgelbėti kito žmogaus gyvybę.
Istorija
Jau gilioje senovėje žmonės suprato kraujo svarbą ir bandydavo gydyti įvairias ligas duodami
ligoniams gerti gyvulių kraujo. Yra žinoma, kad Romos patricijai bei kitų kraštų aukštuomenė,
net dvasiškai gerdavo gyvulių kraują, kad nutolintų senatvę. XVII a. pradžioje įrodžius, kad
kraujas organizme teka ratu, buvo atlikti pirmieji bandymai jį perpilti. Buvo mėginama perpilti
gyvulių ar jaunų sveikų žmonių kraują ligoniams bei seniems žmonėms. Tačiau, tokie bandymai
dažniausiai baigdavosi mirtimi, nes kraujo kūneliai sulipdavo – agliutinuodavo. Šio reiškinio
priežastys paaiškėjo tik XX a. pradžioje. K. Landštaineris, J. Janskis ir kiti mokslininkai nustatė,
kad kraujyje yra savitos, iki tol nežinomos baltymų struktūros. Eritrocitų memebranose buvo
rastos ypatingos baltyminės medžiagos – agliutinogenai, jie buvo pavadinti lotyniškomis
raidėmis A ir B. Agliutinogenai – tai polisacharidų ir aminorūgščių kompleksai, esantys
eritrocitų membranose ir turintys antigeninių savybių. O kraujo plazmoje buvo aptiktai
agliutininų – baltymų, priklausančių gamaglobinų frakcijai ir turinčių antikūnių savybių.