Kraujavimas

Ištrauka

Kraujavimas
Kraujas – organizmo skystis, pernešantis deguonį ir maisto medžiagas visiems organizmo
audiniams ir organams. Tik cirkuliuojant pakankamam kraujo kiekiui organizmas gali būti gyvas.
Kraujavimas – kraujo netekimas pažeidus kraujagysles. Kraujavimas – tai pagrindinis visų žaizdų
simptomas, kurio stiprumas priklauso nuo to, kokios kraujagyslės yra pažeistos, ir nuo jų pažeidimo
laipsnio.  Kraujui tekant į audinius susidaro kraujosruva, gausiau kraujuojant – hematoma.
Kraujavimo gausumas priklauso nuo pažeistos kraujagyslės spindžio ir rūšies. Kraujavimas būna
arterinis (stipria pulsuojančia srove teka skaisčiai raudonas kraujas), veninis (lėtai teka tamsiai
raudonas kraujas) ir kapiliarinis (negausiai kraujuoja audinio ar organo paviršius, kraujas skaisčiai
raudonas), ūminis (pvz., dėl traumos, prakiurus skrandžio opai, plyšus aortos aneurizmai, padidėjus
kraujagyslių pralaidumui ar sutrikus krešėjimui sergant kai kuriomis ligomis) ir lėtinis (negausus,
pasikartojantis, pvz., yrant navikiniam audiniui, sergant opiniu gastritu, vaskulitu). Mikroskopu,
spektroskopu, tam tikrais reagentais nustatomas nepastebimas kraujavimas (dažniausiai iš
virškinamojo trakto), vadinamas okultiniu (slaptuoju). Nukraujavęs ligonis išblykšta, jam silpna,
svaigsta galva, mirga akyse, sumažėja arterinis kraujospūdis, gali netekti sąmonės. Žmogus miršta
netekęs 50–60 % kraujo, jei ūmiai kraujuoja iš stambių arterijų – netekęs apie 25 % kraujo. Mirtis
gali ištikti kraujui išsiliejus į smegenis, širdiplėvę, antinksčius. Dėl lėtinio kraujavimo atsiranda
mažakraujystė. Laikinai stabdant išorinį kraujavimą sužeidimo vietoje dedamas spaudžiamasis
tvarstis, ledas, sužeista galūnė pakeliama, nepavykus sustabdyti ar apmalšinti kraujavimo –
užveržiama. Gausiai kraujuojant operuojama, perrišamos, susiuvamos kraujagyslės, perpilamas
kraujas ar jo komponentai.