KRAŠTOVAIZDIS IR BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ

Ištrauka

KRAŠTOVAIZDIS IR BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ

TURINYS
ĮVADAS 4
1. NACIONALINĖ DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA 5
2. KRAŠTOVAIZDIS IR BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ 9
3. NACIONALINĖS DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJOS ILGALAIKIO TIKSLO UŽDAVINIŲ IR PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS ……………………… 15
3.1. Saugomos teritorijos 15
3.2. Lietuvos miškai…………………………………………………. 21
3.3. Baltijos jūra ir Kuršių marios 28
4. NACIONALINĖS DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJOS TRUMPALAIKIO TIKSLO UŽDAVINIŲ IR PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMAS……………………………………………… 33
4.1. Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo teisinė bazė 33
4.2. Kertinės miško buveinės 34
4.3. Kraštovaizdžio elementai……………………………………… 36
IŠVADOS 37
LITERATŪROS SĄRAŠAS 39

ĮVADAS
Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo problemą pirmiausia lemia tai, kad dėl vis
didėjančio žmogaus kišimosi į natūralią aplinką, gamtinius procesus yra keičiamos ar net visiškai
sunaikinamos natūralios ekosistemos ir dėl to nyksta arba iškyla didelis išnykimo pavojus daugeliui
laukinių gyvūnų ir augalų rūšių. Keičiant gamtinę aplinką, intensyviai naudojant biologinius išteklius,
teršiant aplinką biologinė įvairovė pamažu nyksta. Intensyvi ūkinė veikla sąlygojo negrįžtamus
augalijos pokyčius, bendrijų struktūros supaprastėjimą ir rūšių įvairovės sumažėjimą. Dėl natūralių
ekosistemų sumažėjimo pakito bendrijų struktūra bei rūšių įvairovė, įsitvirtino dominuojančios ir
plačiai paplitusios rūšys, iškilo tik tam tikroms ekosistemoms būdingų rūšių išnykimo pavojus.
Nustatyta, kad mažiau nei per 200 metų pasaulyje išnyko virš 128 paukščių bei 95 žinduolių
rūšys. Kai kuriuose regionuose daugiau nei pusė rūšių pripažinta nykstančiomis nuo praėjusio
šimtmečio 60-jų metų [1]. Dėl šių ir kitų priežasčių biologinės įvairovės išsaugojimas yra itin aktualus
ir daugelyje valstybių laikomas vienu svarbiausių aplinkos apsaugos politikos prioritetų, o Lietuvoje
prie šių svarbių prioritetų priskiriama ir kraštovaizdžio apsauga.
Žinant, kad nuo aplinkos buklės, kraštovaizdžio stabilumo ir biologinės įvairovės priklauso
žmonių sveikata ir gerovė, kad žmogaus veikla, lemianti gamtinius procesus, yra ilgalaikė ir jų
neigiamas poveikis gali pasireikšti po daugelio metų, būtina atsižvelgti į ateities kartų reikmes bei
išsaugoti saugomų teritorijų vientisumą, nustatyti tinkamą naudojimo režimą ir įvertinti galimo
veikimo ir neveikimo naudą, šiam įgyvendinimui pradžią davė Nacionalinės darnaus vystymosi
strategijos formavimas.
Rengiant Lietuvos darnaus vystymosi strategiją, pirmiausia, remiantis Johanesburgo viršūnių
susitikimui parengtos Nacionalinės darnaus vystymosi įgyvendinimo ataskaitos medžiaga ir Europos
Sąjungos darnaus vystymosi pagrindinėmis nuostatomis, buvo suformuluoti Lietuvos darnaus
vystymosi prioritetai ir principai, apibrėžiantys pagrindines darnaus vystymosi kryptis ir jų sprendimo
būdus. Pagrindiniais prioritetais apribotoje erdvėje buvo atlikta detali strateginė analizė bei išryškinti
darnaus vystymosi požiūriu svarbiausi Lietuvos vystymosi įvairiuose sektoriuose stiprumai, silpnumai,
galimybės bei grėsmės. Remiantis strateginės analizės rezultatais, suformuluota Lietuvos darnaus
vystymosi vizija, valstybės misija, strateginiai bendrieji ir sektoriniai tikslai bei uždaviniai ir jų
įgyvendinimo priemonės. Darnus vystymasis, teoriškai bei praktiškai su juo susiję klausimai ir
problemos tampa vis aktualesni ir svarbesni visame pasaulyje [17].

1. NACIONALINĖ DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA
Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje yra išskirti 3 pagrindiniai darnaus vystymosi blokai
– aplinkos kokybė ir gamtos ištekliai, ekonomikos vystymasis, socialinis vystymasis. Analizuojant
aplinkos kokybės pokyčių stiprybes ir silpnybes, opiausių aplinkos problemų sprendimo galimybes ir
tikėtinas grėsmes, daugiausia dėmesio skirta pagrindiniams aplinkos komponentams, vienas iš jų
KRAŠTOVAIZDIO IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS problemos.