Krašto kelio „Alytus – Prienai – Kaunas“ rekonstrukcija

Ištrauka

Turinys
Bendroji dalis 5
Sutrumpinimai 5
Paveikslų sąrašas 5
Lentelių sąrašas 5
1. Projekto kontekstas 6
1.1. Socialinė – ekonominė aplinka 6
1.2. Teisinė aplinka 7
1.3. Projekto sprendžiamos problemos 8
1.4. Tikslinių grupių poreikiai 9
2. Projekto turinys 11
2.1. Projekto tikslas 11
2.2. Sąsajos su kitais projektais 11
2.3. Projekto ribos 11
2.4. Tikslinės grupės 12
2.5. Projekto uždaviniai 12
2.6. Projekto organizacija 12
2.7. Siekiami rezultatai 13
3. Galimybės ir alternatyvos 15
3.1 Esama situacija 15
3.2 Galimos veiklos 16
3.3 Galimos alternatyvos 17
3.4 Galimų alternatyvų analizė 17
3.5 Alternatyvų palyginimas 19
4. Finansinė analizė 21
4.1 Ekonominės veiklos sektorius ir projekto ataskaitinis laikotarpis 21
4.2 Finansinės diskonto normos apskaičiavimas 21
4.3 Projekto lėšų srautai 21
4.4 Finansinių rodiklių skaičiavimas 24
4.4.1 Investicijų rodikliai 24
4.4.2 Išvada dėl finansinio gyvybingumo 25
4.4.3 Kapitalo rodikliai 26
5. Ekonominė analizė 27
5.1. Rinkos kainų pavertimas į ekonomines 27
5.2. Socialinė diskonto norma 27
5.3. Išorinio poveikio įvertinimas 27
5.4. Ekonominiai rodikliai 27
5.5. Optimalios alternatyvos parinkimas 27
6. Jautrumai ir rizikos 28
6.1. Jautrumo analizė 28
6.2. Scenarijų analizė 28
6.3. Kintamųjų tikimybių nustatymas 28
6.4. Rizikų įvertinimas 28
6.5. Rizikos priimtinumo įvertinimas 28
6.6. Rizikos valdymo veiksmų numatymas 28
7. Projekto vykdymo planas 29
7.1. Projekto trukmė ir etapai 29
7.2. Projekto vieta 29
1.3. Projekto komanda 29
1.4. Projekto prielaidos ir tęstinumas 29
1.5. Kitos išvados 29
7.6. Projekto santrauka 29
Literatūros sąrašas 31
Priedai 32

1. Projekto kontekstas
1.1. Socialinė – ekonominė aplinka
Regioniniai keliai yra svarbūs susisiekimui tarp miestų - prekių gabenimui, keleivių
pervežimui ar kitoms paslaugoms teikti. Kelio Alytus – Prienai – Kaunas rekonstrukcija apima
regioninį lygį, kadangi šis kelias tęsiasi per tris rajonus – Kauno, Prienų ir Alytaus. Šis kelias
svarbus asmenims, kurie važinėja tarp šių miestų ar naudojasi šiuo keliu, kad pasiektų savo tikslą,
taip asmenims, kurie naudojasi viešuoju transportu, važiuojančiu šiuo keliu.
Kelių tiesimo, rekonstrukcijos ir kitus darbus rengia Lietuvos automobilių kelių
direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – LAKD), Transporto investicijų direkcija ir
Susisiekimo ministerija. Šios institucijos nustato, kiek išlaidų skirti kelių priežiūrai, atnaujinimui ar
naujų kelių tiesimui. Nusprendus, kokius darbus reikės atlikti ir gavus finansavimą, sudaromos
sutartys su ūkio subjektais, kurie yra atsakingi už jiems paskirtų rangos darbų atlikimą.
Poreikį kelių infrastruktūrai sudaro transporto priemonių srautai. Kuo daugiau
transporto priemonių turi gyventojai, tuo dažniau važiuojama keliu, ir didėja nusidėvėjimas. Naujai
nutiestas kelias vidutiniškai naudojamas 17 metų, kol visiškai nusidėvi ir vėl prireikia investicijų.
Ekonominiame lygmenyje kelių infrastruktūra yra labai svarbi valstybei. Lietuvoje
kelių transportu pervežama 55 procentai visų krovinių ir 51 visų keleivių, remiantis Lietuvos
statistikos departamento 2015 metų duomenimis.
1.2. Teisinė aplinka
Lietuvoje transporto judėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Kelių
Transporto Kodeksas. Šiame įstatyme nurodoma, kokios yra transporto priemonės – autobusai,
troleibusai, lengvieji ir krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės. Taip pat nurodoma kaip
turi būti vykdomas vežimų organizavimas, kas turi kontroliuoti eismą ir kas sudaro vežėjų
atsakomybę ir draudimą.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymas nustato kelių priežiūros, plėtros ir jų
naudojimo teisinius pagrindus. Keliai suskirstomi pagal pralaidumą ir jų ekonominę reikšmę į dvi
grupes – valstybinius (magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai) ir vietinės reikšmės (viešieji ir
vidaus) kelius. Pagal nuosavybės teisę valstybiniai keliai priklauso valstybei, tačiau juos
pasitikėjimo teise valdo Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės arba LAKD.
Savivaldybėms nuosavybės teise priklauso vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, o vidaus keliai
priklauso fiziniams ir juridiniams asmenims, savivaldybėms arba valstybei.
Remiantis LAKD teikiamais Lietuvos valstybinės reikšmės keliais, Alytus – Prienai –
Kaunas yra krašto kelias, todėl šį kelią pasitikėjimo teise valdo Susisiekimo ministerijos įsteigtos
valstybės įmonės - „Alytaus...