Korupcijos suvokimo indeksas kaip metodas nustatyti korupcijos paplitimo lygį valstybėje

Ištrauka

Korupcijos kontrolės ir prevencijos savarankiškas darbas
Korupcijos suvokimo indeksas kaip metodas nustatyti korupcijos paplitimo lygį valstybėje

TURINYS
ĮVADAS 3
1. KORUPCIJA 4
1.1Korupcijos atsiradimo priežastys 4
1.2Korupcijos suvokimo indeksas 5
2. KORUPCIJOS PAPLITIMO LYGIS 8
IŠVADOS 9
LITERATŪRA 10

ĮVADAS
Korupcija – tarnybos ar pozicijos viešajame sektoriuje išnaudojimas siekiant privačios
naudos. Tai yra socialinis, politinis ir ekonominis reiškinys, kenkiantis šalies demokratinėms
institucijoms, ekonominiam vystymuisi ir valdžios stabilumui. Korupcijos problema aktuali nuo
seno, tačiau didesnio dėmesio susilaukė maždaug 1990 metais, kai kova su korupcija tapo
tarptautinės darbotvarkės klausimu, o pasaulyje ėmė kurtis tarptautinės nevyriausybinės
organizacijos, nepriklausomos valstybės institucijos, aktyviai siekiančios kovoti su korupcija
Nuo 1995 metų nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ pradėjo
skelbti korupcijos suvokimo indeksus įvairiose pasaulio šalyse. Šie indeksai yra nustatomi remiantis
verslo atstovų apklausomis ir kitais ekspertiniais tyrimais. Korupcijos suvokimo indeksas yra vienas
garsiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio valstybėms
sekasi kontroliuoti korupciją, įvertinant padėtį vienu skaičiumi: 0 reiškia absoliučiai korumpuotą
šalį, o 10 – labai skaidrią valstybę. Taigi, korupcijos suvokimo indeksas (KSI) yra kompleksinis
rodiklis, leidžiantis suskirstyti valstybes pagal jų korupcijos lygio vertinimą.
Darbo tikslas – nustatyti korupcijos lygį valstybėje remiantis korupcijos suvokimo indeksu.
Uždaviniai:
Aptarti, kas aplamai yra korupcija ir kokios jos atsiradimo priežąstys;
Paaiškinti, kas yra korupcijos suvokimo indeksas (KSI);
Atskleisti, kaip nustatomas korupcijos lygis valstybėje;
Aptarti korupcijos paplitimo lygį;

1. KORUPCIJA
Korupcija (lot. corruptio – „gadinimas“, „papirkimas“) – piktnaudžiavimas savo
galiomis ar užimamomis pareigomis siekiant asmeninės naudos. Šiuolaikinė korupcija dažnai
pastebima versle, sporte, organizacijose, valstybės tarnautojų veikloje (policija, savivaldybės ir t.t.),
taip pat žiniasklaidoje. Korupcijos formos – kyšininkavimas, karteliniai susitarimai,
piktnaudžiavimas tarnyba, mokesčių vengimas bei įvairus sukčiavimas.
Korupcijos ištakos pastebimos dar prieš du tūkstančius metų, kuomet Indijos karalius
ministras Kautila parašė kone pirmąjį darbą apie korupciją - Arhashastra, kuriame jis aptarė
korupcijos fenomeną, bei archeologinių kasinėjimų metu atrastas XIII a. pr. m. e. Asirijos imperijos
institucijos, šiuolaikinės „vidaus reikalų ministerijos“ atitikmens, archyvą su įrašais apie kyšius
ėmusius rūmų tarnautojus. Jau senovės Atėnuose buvo suprantama, jog su korupcija reikia kovoti,
todėl buvo rengiami visuomenės patikrinimai, siekiant užkirsti kelią kyšininkavimui. Pirmieji
bandymai baudžiamosios teisės priemonėmis kovoti su korupcija Europoje sietini su 1810 m.
Napoleono baudžiamuoju kodeksu, įtvirtinusiu gana griežtas bausmes, o JAV ir Didžiojoje
Britanijoje dar XIX amžiuje pasirodė kyšius ir interesų konfliktus draudžiantys įstatymai.