KORUPCIJOS REIŠKINYS

Ištrauka

KORUPCIJOS REIŠKINYS

TURINYS
Įvadas 3
1.Korupcijos reiškinio samprata 4
2.Korupcijos rūšys ir paplitimo priežastys 6
3.Korupcijos tematikos aktualumas 7
4.Politinės korupcijos fenomenas 10
Išvados 14
Šaltiniai 15

Įvadas
Žmonės vienijasi ir jungiasi į grupes ar organizacijas tam, kad galėtų pasiekti tam tikrų
tikslų, todėl jiems reikia bendrų sprendimų. Būtent ši veiklos rūšis ir yra vadinama politika, o
politikos mokslas analizuoja ir tiria tuos sprendimus, jų priežastis ir pasekmes, tiria valdančiųjų ir
valdomųjų santykius, jų naudojamas priemones bei tikslus tiems santykiams įvertinti. Deja,
šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau prakalbama apie korupcinius santykius tiek valstybinėse, tiek
privačiose institucijose, tad vienas iš analizuojamų politikos mokslo terminų – korupcija – sulaukia nemažai dėmesio.
Korupcija – sudėtinga socialinė, politinė, ekonominė, kultūrinė ir moralinės etikos
problema. Tarptautiniame kontekste ši problema buvo vertinama kaip didelė integracijos procesų
kliūtis. Korupcija lemia neefektyvią šalies ekonomiką ir ūkio sąstingį, ekonominiu aspektu dėl
korupcijos netolygiai paskirstomi ištekliai, formuojasi šešėlinė ekonomika, neplėtojama sąžininga
konkurencija, į biudžetą nepatenka lėšų. Dėl to labiausiai kenčia skurdžiausiai gyvenantys žmonės.
Korupcijos problemos tampa gyventojams prielaida kvestionuoti pasitikėjimą valdžia ir pačia
valstybe. Į šią problemą galima būtų pažvelgti ir socialiniu aspektu: visuomenėje glūdinčios
teigiamos arba neigiamos nuostatos, vertinant šią problemą, yra svarbus korupcijos paplitimo
veiksnys. Jei visuomenėje formuotųsi korupcijos kaip ydingo, bet ne kaip natūralaus reiškinio
samprata, tai su korupcija kovoti būtų gerokai lengviau. Pilietinis sąmoningumas šio fenomeno
atžvilgiu yra viena iš svarbiausių prevencinių priemonių. Korupcija daro įtaką beveik visoms
socialinio gyvenimo sritims. Civilizacijos rykštė, visuomenės liga, monstras, hidra - tai tik keli
epitetai, kuriuos tyrinėtojai, žurnalistai, politikai ar visuomenės veikėjai linkę pavartoti
apibūdindami korupcijos reiškinį (Palidauskaitė, 2006).
Darbo tikslas – išanalizuoti korupcijos reiškinį.
Uždaviniai:
1.Aptarti korupcijos reiškinio sampratą.
2.Išanalizuoti korupcijos rūšis ir paplitimo priežastis.
3.Aptarti korupcijos tematikos aktualumą.
4.Atskleisti politinės korupcijos fenomeną.

1.Korupcijos reiškinio samprata
Klasikiniu laikomas Harwardo politikos mokslų profesoriaus Nye korupcijos apibrėžimas,
kuriame teigiama, kad „korupcija – tai elgesys, kuris nukrypsta nuo viešai suteiktų (rinkimų ar
paskyrimo būdu) formalių pareigų dėl privačios (asmeninės, šeimos, grupės) gerovės ar statuso
siekio“ (Piliponytė, 2005, p. 4). Korupcijos apibrėžimų yra daug, todėl atsirado net poreikis juos
grupuoti. Žymūs korupcijos tyrėjai A. Heindenheimeris, J. Petersas ir S. Welshas korupcijos
apibrėžimus suskirstė į kelias grupes „pagal santykį su visuomenės interesais, pareiga visuomenei,
rinka, teise, viešaja nuomone. Remiantis minėtais aspektais, korupcija yra: