Korupcijos mažinimo sveikatos apsaugos sistemoje strategija

Ištrauka

Korupcijos mažinimo sveikatos apsaugos sistemoje strategija

TURINYS
ĮVADAS 2
1.Suinteresuotų pusių žemėlapis bei suinteresuotų pusių lūkesčiai strategijos atžvilgiu 4
2.SSGG analizė 5
3.„Problemų medis“ ir „Uždavinių medis“ sveikatos apsaugos finansavimo srityje 6
4.Tikslinė orientacija, vizija, misija, tikslai 8
5.Stebėsenos ir kontrolės procedūros 9
LITERATŪRA 10

ĮVADAS
Korupcija nėra vien besivystančių šalių problema. Pastovūs skandalai krečia tokias šalis kaip
Japonija, Belgija, Italija, JAV. Neseniai buvo didelis skandalas, kaip paaiškėjo, kad net tokioje šalyje
Šveicarija vienas barų inspektorius paėmė kyšį.
Šalių korupcijos lygio vertinimas, remiantis Rytų/Vakarų susiskirstymu irgi nelabai nepagrįstas.
Pagrindimas kodėl pasirinkta ši sritis strategijai rengti. Sveikatos apsauga, viena iš
svarbiausių šių dienų sričių Lietuvoje. Sveikata neatsiejama žmogaus dalis, žmogus neturėdamos geros
sveikatos neatliks nei vieno darbo, nepajėgs išlaikyti savo šeimos ir pats savęs. Remiantis statistikos
departamento duomenimis 2009 m. sveikatos priežiūrai (bendrosios išlaidoms) skirta 6932, 4 Mln. lt., o
2010 m. – 6675,6 Mln. lt. Iš tikrųjų manau, kad sveikatos apsaugos sritis yra ta sritis, kurią gali
pakankamai dar nemažai tobulinti, todėl ir nusprendžiau pasirinkti šią sritį ir sukurti jai atitinkamą strategiją.
Srities apibūdinimas. Tiek medikai, tiek pacientai įvairiai iš tikrųjų vertina dabartinę sveikatos
priežiūrą Lietuvoje ir lygina su jau buvusia ankstesne sveikatos apsauga, išsakydami jų pranašumus ir
trūkumus. iš tikrųjų išsivysčiusių pasaulio šalių gydymo įstaigos daugiau kompiuterizuotos, turi
daugiau brangios šiuolaikinės medicininės aparatūros. Šios šalys sveikatos priežiūrai skiria ženkliai
daugiau lėšų, nei Lietuva. Todėl ir medicinos lygis galima sakyti tose šalyse aukštesnis. Tačiau
negalima taip vienareikšmiškai teigti, kad mūsų medikai savo profesionalumu nenusileidžia tų šalių
medikams ir atlieka sudėtingas širdies, organų persodinimo, sąnarių protezavimo, endoskopines,
plastines operacijas, gydo ir slaugo sunkius ligonius. Mūsų valstybė per ligonių kasas sumoka už šias
brangias operacijas. Taip pat sumoka ir u specialistų konsultacijas, tyrimus, ligonių ištyrimą, gydymą,
reabilitacinį, sveikatą grąžinantį gydymą. Neretai pacientai turi primokėti už dalį paslaugų, už vaistus,
nes valstybės lėšos toms reikmėms ribotos. Labai sunku prognozuoti ligas. Dauguma Lietuvos
pensininkų, taip pat dalis dirbančiųjų turi mažas pajamas ir todėl negali mokėti už brangesnes
paslaugas, pirkti brangesnius vaistus. Sovietiniais laikais buvo skelbiama, kad sveikatos apsauga
nemokama, bet už vaistus ir kai kurias paslaugas reikėjo mokėti, o gerų vaistų ligonis dažnai ir
negaudavo. Tada buvo visko mažai, visko trūkumas. Dabar visko yra, tik reikia turėti pinigų.