Korupcijos atvejai Lietuvoje: "15 min" turinio analizė

Ištrauka

KORUPCIJOS ATVEJAI LIETUVOJE: “15 min” TURINIO ANALIZĖ
Rašto darbas

Korupcija – tai piktnaudžiavimas esame situacija siekiant sau asmeninės naudos. Korupcija
gali būti taikoma: žiniasklaidoje, religinėse organizacijose, versle, sporte. Itin dažnai korupcija
pasireiškia: sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnyba, kyšininkavimu, mokesčių vengimu, nepotizmu.

Jungtinių tautų organizacija išskiria šias korupcijos formas: piktnaudžiavimas suteiktomis galiomis
priimant įvairius sprendimus, prievartos naudojimas, favoritizmas, kyšininkavimas, sukčiavimas,
valstybės turto ar pinigų pasisavinimas ar korupcijos vykdymas politinėje veikloje. Taip pat
korupcija gali būti skirstoma pagal pobūdį ir sektorius, pvz.: administracinė, politinė, privataus arba
viešojo sektoriaus korupcija. Lietuvoje veikia kelios institucijos, kurios taiko prevencijas ir
kontroliuoja. Tai yra specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba
(FNTT), vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), teisėsaugos institucijos, viešųjų pirkimų
tarnyba, valstybės kontrolė.
Naujausiais duomenimis iš straipsnio 2021 m. korupcija 2020 metais Lietuvoje nesumažėjo.
Vyriausybės vadovė teigė, geresnių rezultatų praeitais metais nepastebėjome ir tuo nesistebi. Buvo
per mažai skiriama dėmesio šiai veiklai, greičiausiai tam sutrukdė šalyje kausčiusi pandemija.
Tačiau prielaida darant Ingrida Šimonytė mano, kad korupcijos indeksas yra žymiai mažesnis negu
yra įsivaizduojama. Visada korupcijos atvejų yra mažiau negu patys piliečiai mano. Tai galima
pagrįsti, kad specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka nuolatos apklausas apie patirtis. Žydrūnas Bartkus –
specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius teigė, kad reikia ryžtingiau ieškoti sprendimų kaip kovoti su
korupcija, kaip priimti skaidrius sprendimų priėmimus, kaip užtikrinti viešąjį sektorių laikytis visų
reikiamų įstatymų. STT direktorius taip pat pabrėžė, kad pagrindinis tikslas yra sumažinti
fragmentiškumą viešojo sektoriaus, paviešinti kuo daugiau valstybės valomų duomenų.
„Transparency International“ tyrimas atskleidė duomenis apie korupcijos suvokimo indeksą,
Lietuvai davė 60 balų iš 100 ir tai yra 35 vieta iš 180 šalių tame sąraše. Lietuva užima 14 vietą tarp
Europos Sąjungos valstybių. Tokie patys balai buvo ir 2019 metais. Ir tokie duomenys rodo, kad ne
tik teisėsaugos rankose yra antikorupcinė sėkmė. Taip pat paminėjo, jog korupcijos suvokimas
priklauso nuo viešojo ir privataus sektoriaus vadovų pasirengimo laikytis visų įstatymų, nuo
politikų ir siekti didesnio skaidrumo versle ir visose situacijose. Pasauliniu mastu pirmąją vietą
užėmė Naujoji Zelandija ir Danija surinkusios po 88 balus. Pagal „Transparency International“
duomenis, kitos šalims su korupcija pavyksta kontroliuoti situacija. Naujosios Lietuvos Vyriausybės
nuosprendis yra 2024 metais pasiekti 70 balų.
Lietuvoje iš esmės korupcijos atvejai nemažėja. Pagal 2018 metų duomenis Lietuva užėmė
22-ą vietą iš 55 tirtų valstybių. 44% apklaustų žmonių (o tai sudaro beveik kas antras šalies
gyventojas) mano, kad korupcija yra gana dažnas reiškinys. Rodiklis nesikeičia beveik 5 metus, kai
Lietuva buvo įtraukta į šį tyrimą ( 2013 m. - 47%, 2015 m. - 45%). Nors yra imamasi vis
efektyvesnių deklaracijų prieš korupciją, tačiau teigiamų pokyčių vis dar nematyti. Taip pat tyrimas
rodo, kad gyventojai iki 35 m. yra linkę nuolaidžiau žiūrėti į sukčiavimo atvejus, siekdami
apsaugoti verslą ar įgyvendinti siekiamus tikslus. Matyti tendencija, kad ir keliant baudas už
korupciją vis tiek situacija nesikeičia. Pasak L. Jurkonio yra sunku įvertinti nusikaltimus už
korupcijai skirtą baudą, nes kol kas nėra daug atvejų skirtų verslui. Pagal pranešimo duomenis tik
4% respondentų Lietuvoje yra patyrę piktnaudžiavimą ar sukčiavimą savo įmonėse. Tai trečdaliu
mažiau negu tyrime dalyvavusių šalių skaičiaus vidurkis. Yra skiriama nepakankamai dėmesio
galimų sukčiavimų atvejams ir tik tai parodo, kad žmonės yra linkę nepastebėti pažeidimų ir vengia
iškelti į viešumą šiuos atvejus sukčiavimo.