Kontekstai I dalis

Ištrauka

Rašytojas , kūriniai Amžius, srovė (privalomas visada) Kontekstai (Pasirenkami pagal temą. Gal ir viskas tiks.)
1.Martynas Mažvydas
„Katekizmas“
( Protestantų kunigas Mažvydas
apskritai pirmas pradėjo leisti
lietuviškas knygas, kurios išėjo
Karaliaučiuje, Mažojoje Lietuvoje)
Renesanso epochos, XVI a. vidurio,
Mažosios Lietuvos pastorius,
švietėjas, rašytojas, 1547.m. išleidęs
pirmąją lietuvišką knygą
„Katekizmą“.
* XVIa. pradžioje kilusi Reformacija paskatino knygų leidybą gimtosiomis
kalbomis. Pasak Liuterio, mišios turi būti laikomos to krašto kalba. Mažvydo
pirmtakai: S.Rapolionis, J.Zablockis, A.Kulvietis, pirmieji lietuvių humanistai,
šviesuoliai, gavę išsilavinimą Europos universitetuose, pradėjo versti į lietuvių
kalbą religines giesmes. Jų darbus tęsė Martynas Mažvydas.
* „Katekizme“ yra pirmasis elementorius mokytis skaityti, užrašyta pirmoji
lietuviška abėcėlė, sudaryta lotynų kalbos abėcėlės pagrindu, pirmasis lietuviškas
eilėraštis „Knygelės pačios bylo lietuvninkump ir žemaičiump“, pirmasis
giesmynas su natomis.
2.Mikalojus Daukša „Postilės“
„Prakalba į malonųjį skaitytoją“
(Po Mažvydo ir katalikiškoje LDK
pradėtos leisti lietuviškos knygos kaip
atsakas į protestantų išleistas knygas.
Tą darbą pradėjo katalikų kunigas
M.Daukša)
Renesanso epochos humanistas,
katalikų kunigas, gimtosios kalbos
teisių gynėjas LDK.
*M.Daukša pirmasis pradėjo leisti lietuviškas knygas LDK. (1595m. išleido
pirmąją lietuvišką knygą LDK „Katekizmą“ , 1599 m. išvertė į lietuvių kalbą
„Postilę“ (pamokslų rinkinys). Jis buvo katalikų kunigas, kilęs iš smulkiųjų
bajorų šeimos, kurioje kalbėjo lietuviškai.
*Po Liublino unijos 1569 m. Lietuvoje pradėjo įsigalėti lenkų kalba. M.Daukša
suprato kylančią grėsmę gimtajai kalbai. Lenkų kalba parašytoje „Postilės‘
„Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ M.D. kelia gimtosios kalbos išsaugojimo, kaip
tautos išlikimo sąlygos, problemą.
3.Jonas Radvanas „Radviliada“