Konstitucija ir įstatymai kaip administracinės teisės šaltiniai

Ištrauka

Konstitucija ir įstatymai kaip administracinės teisės šaltiniai
Įstatymo teisėtumo samprata Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje

Įvadas
Administracinės teisės turinys skiriamas į formalųjį ir neformalųjį. Neformalusis turinys
išreiškiamas per bendruosius teisės principus, tuo tarpu formalusis turinys – tai pozityvioji
administracinė teisė. Šiame pranešime svarbus pastarasis administracinės teisės turinys. Taigi formalųjį
administracinės teisės turinį sudaro imperatyvios ir dispozityvios teisės normos, kurios įtvirtinamos
Seimo priimamuose administracinės teisės srities įstatymuose bei poįstatyminiuose norminiuose
aktuose, detalizuojančiuose administracinės teisės srities įstatymus. Tačiau nagrinėjant administracinės
teisės šaltinių temą (kaip ir bet kurios kitos teisės šakos) derėtų nepamiršti ir Konstitucijos – pagrindinio,
aukščiausios teisinės galios teisės akto, nustatančio visų teisės sričių pamatines nuostatas ir principus.
Taip pat derėtų aptarti probleminį termino „administracinės teisės šaltinis“ vartojimą, bei trumpai
apžvelgti įstatymo teisėtumo sampratos aiškinimą Konstitucinio teismo jurisprudencijoje.
Konstitucija ir įstatymai kaip administracinės teisės šaltiniai
Administracinės teisės šaltiniai – tai teisės aktai, kuriais nustatomos, keičiamos ar
pripažįstamos netekusiomis juridinės galios normos, sudarančios administracinę teisę.
Lietuvos administracinės teisės šaltinių statusą turi šie teisės aktai:
Konstitucija
Įstatymai
Poįstatyminiai aktai
Teismų aktai
Konstitucija laikoma teisinio gyvenimo centru. Administracinė teisė – tai viena teisės šakų,
kuri yra vientisos teisės sistemos, grindžiamos Konstitucijos viršenybe, dalis. Konstitucija reikšminga
administracinei teisei keliais aspektais. Visų pirma, Konstitucijai, kaip aukščiausios galios teisės aktui,
negali prieštarauti jokie kiti teisės aktai, taigi kartu ir administracinės teisės aktai. Taip pat Konstitucija
yra svarbi, nes jos normos ir principai yra nuorodos, kaip reikia kurti ir tobulinti administracinę teisę
sudarančius įstatymus. Pavyzdžiui: Negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas, priešingas
Konstitucijai (I skirsnio 7 straipsnio 1 dalis); Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo
kenksmingų poveikių (IV skirsnio 53 straipsnio 3 dalis) ir kita. Daugelis administracinės teisės įstatymų
(Vyriausybės, Vietos valdymo ir kt.) buvo kuriami perkeliant į juose atitinkamas Konstitucijos normas.
Konstitucija yra šalies administracinės teisės kūrimo pagrindas. Konstitucijos nuostatos
daugeliu viešojo valstybės valdymo klausimų yra įtvirtinamos Konstitucijos turinį konkretinančiuose
specialiuose įstatymuose ir jų įgyvendinimo sąlygas bei tvarką nustatančiuose poįstatyminiuose teisės
aktuose.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1994 m. sausio 19 d. nutarime įstatymą
apibrėžė kaip LR Konstitucijos ir Seimo statuto nustatyta tvarka išleistą pirminį teisės aktą, išreiškiantį
įstatymų kūrėjo valią ir turintį aukščiausią teisinę galią. Taigi priimami valdymo sprendimai turi remtis
įstatymu ir jam neprieštarauti. Administracinės teisės požiūriu įstatymai yra specialiai parengti ir priimti
teisės aktai, skirti reguliuoti svarbiausius individo ir viešosios administracijos santykius. Įstatymo
lygmens teisės aktais reglamentuojami ne tik žmogaus teisių ir laisvių, bet ir principiniai viešojo
valdymo organizavimo santykiai. Būtent todėl tik Seimas bei Tauta referendumo būdu turi įgaliojimus
priimti įstatymų nuostatas.