Konfliktų valdymas. Konflikto ciklas. Konfliktų sprendimo strategijos

Ištrauka

Konfliktų valdymas. Konflikto ciklas. Konfliktų sprendimo strategijos
REFERATAS

TURINYS
ĮVADAS …………………….................................................................................................... 3–4
1. KONFLIKTO SANPRATA IR JO
PRIGIMTIS ................................................................. 5
1.1. Konflikto samprata ........................................................................................................... 5-6
1.2. Konflikto prigimtis .......................................................................................................... 6–7
2.KONFLIKTŲ TIPAI .......................................................................................................... 7–8
2.1. Vidinių asmenybių konfliktų tipai ..................................................................................... 8–9
2.1.1.Vidinių asmenybių konfliktų profilaktika ir sprendimo būdai .................................... 10–11
2.2. Tarpasmeninių konfliktų tipai ...................................................................................... 12–13
2.2.1. Tarpasmeninių konfliktų sprendimo būdai ............................................................... 13–14
2.2.2. Tarpasmeninių konfliktų profilaktika ...................................................................... 14–15
IŠVADOS ................................................................................................................................... 16
LITERATŪRA .......................................................................................................................... 17

ĮVADAS
Darbo aktualumas. Ši tema skirta kasdieniškiausiam ir sudėtingiausiam
socialinio gyvenimo reiškiniui – konfliktui. Visuomenės, bendruomenės, organizacijos, šeimos,
pavienio žmogaus gyvenime ir sąveikose vienokie ar kitokie konfliktai yra nuolatiniai palydovai.
Jie sulaiko mus mūsų kelyje, sukelia stresus bei sukrečia. Jie sužlugdo planus ir sulaužo likimus.
Tačiau konfliktas gali būti ne tik neigiama, bet ir teigiama savybė, nes jis prikelia veikti: priimti
naujus sprendimus, kitaip organizuoti. Konfliktas, kaip reiškinys, yra bendrybių, skirtybių ir
priešybių junginys. Vienoje socialinėje erdvėje, vienu metu reiškiasi kovos ir bendradarbiavimo,
teisingumo ir neteisybės, racionalumo ir emocingumo, moralės ir apgaulės pradai. Jie gali
reikštis mišriai, vienas arba kitas gali tapti vyraujantis. Norint konfliktą pažinti, juolab suvaldyti,
reikia tikslios ir konkrečios analizės. Konflikto eiga priklauso ne tik nuo šalių siekių, jų veiksmų
kryptingumo, bet ir nuo aplinkos, kurioje jie vyksta, ypač teisinių, organizacinių, kultūrinių,
paprotinių jos veiksnių.
Konfliktais labiausiai domisi trys mokslo kryptys: psichologija, politologija ir
sociologija, nors daugiau ar mažiau šias problemas liečia ir filosofija, pedagogika, istorija, karo
mokslai, sociobiologija, netgi menotyra, matematika ir kt. Psichologijos moksle galima skirti du
stambius konfliktų tyrinėjimo laikotarpius - XX a. pradžią – 6-ąjį dešimtmetį ir 6-ojo
dešimtmečio pabaigą – dabartinį laikmetį. Pirmuoju periodu konfliktas nebuvo išskirtas kaip
atskiras tyrimo objektas, o buvo plačių koncepcijų (pvz., psichoanalizės ar sociometrijos)
sudėtinė dalis. Psichologus daugiausia domino arba konflikto padariniai, arba konflikto
priežastys, bet ne pats konfliktas. Antrojo periodo pradžioje susidomėta pačiu konfliktu: pradėta
kurti konflikto psichologijos terminologija, ėmė ryškėti skirtingos konflikto sampratos. Žinoma,
dėl to iškyla daugybė klausimų kaip neutralizuoti, sumažinti, išsklaidyti konflikto neigiamą jėgą
ir kaip išgauti iš jo permainų pradą, suderinti jį su savo siekiais? Kaip susieti konfliktus ir
bendradarbiavimą, darną organizacijoje, sistemoje, privačiuose santykiuose? Tad šiuos
iškylančius klausimus ir bandome spręsti. Konflikto problematika sudėtinga dėl kelių aplinkybių.
Konfliktai vyksta visur ir kartu yra unikalūs savo eiga, šalių veiksmais, savo teisine ir moraline
aplinka, tad nelabai pasiduoda klasifikuojami, analizuojami ir apibendrinami. Šios krypties
atstovai stengiasi sukurti universalią tarpusavio sąveikos konfliktinėse situacijose ir konfliktų
sprendimo schemą. Tyrinėtojai sprendžia dvi problemas: kas lemia konfliktuojančių pusių
pasiryžimą pradėti derybas ir kaip turėtų vykti derybų procesas. Pastaroji problema ištyrinėta geriau.

Darbo tikslas – plačiau suvokti žodžio „konfliktas“ sąvoką , suprasti, kokios priežastys lemia
konflikto atsiradimą tam tikroje aplinkoje bei išsikinti tų konflikto sprendimo būdus,
padėsiančius nuslopinti konfliktą ir efektyviai dirbti savo aplinkoje, nejaučiant jokio vidinio ar
išorinio spaudimo.
Darbo uždaviniai:
1)Išsiaiškinti kas yra konfliktas;
2)Suvokti kokios yra konflikto priežastys;
3)Susipažinti su konfliktų rūšimis;
4)Išsiaiškinti kokie yra sprendimo būdai;
5)Suvokti konfliktų valdymo strategijas.
Darbe vartojamos sąvokos:
1)Konfliktas
2)Trivialus
3)Selektyvus suvokimas
4)Vidiniai sunkumai
5)Krizė
6)Adekvatus
7)Adaptyvumas