KOMUNIKACIJOS BŪDAI DIDINANT MOTERŲ KREPŠINIO ŽINOMUMĄ

Ištrauka

TURINYS
SANTRAUKA 4
SUMMARY 6
ĮVADAS 13
I. KOMUNIKACIJOS BŪDŲ DIDINTI MOTERŲ KREPŠINIO ŽINOMUMĄ
LITERATŪROS APŽVALGA 17
1.1. Komunikacijos samprata 17
1.1.1. Komunikacijos būdai 20
1.1.2. Komunikacijos būdai siekiant didinti žinomumą 24
1.1.3. Komunikacijos svarba didinant moterų krepšinio žinomumą 27
1.2. Moterų krepšinio žinomumo didinimo komunikacijos metodų pritaikymas 28
1.2.1. Sėkmingų moterų krepšinio žinomumo didinimo kampanijų atvejų analizė 29
1.2.2. Moterų krepšinio žinomumo didinimo komunikacijos metodų efektyvumas 33
1.3. Komunikacinių priemonių efektyvumas siekiant didinti moterų krepšinio žinomumą 36
1.4. Metodai, kurie naudojami siekiant įvertinti moterų krepšinio žinomumo didinimo efektyvumą
38
1.5. Kokybinio duomenų rinkimo metodo efektyvumas siekiant didinti moterų krepšinio
žinomumą 40
II. KOMUNIKACIJOS BŪDŲ DIDINTI MOTERŲ KREPŠINIO ŽINOMUMĄ METODOLOGINĖ APŽVALGA 42
2.1. Tyrimo metodų ir duomenų analizės būdo pagrindimas 42
2.2. Tyrimo dalyviai 42
2.3. Tyrimo etika 43
III. TYRIMO DUOMENŲ ANALIZĖ 45
3.1. Empirinio tyrimo eiga 45
3.2. Empirinio tyrimo rezultatai 45
3.3. Empirinio tyrimo rezultatų apibendrinimas 56
IŠVADOS 59
REKOMENDACIJOS 60
BIBLIOGRAFINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 61

ĮVADAS
Temos aktualumas, ištirtumas ir darbo naujumas.
Daugelis Lietuvoje krepšinį įvardija tarsi antrąją religiją. Būtent krepšinio dėka mūsų šalies
vardą linksniuoti išmoko daugelis pasaulio valstybių. Šis sportas Lietuvą garsino jau nuo pat
nepriklausomybės laikų. Lietuvos moterų rinktinei XX amžiuje Europos čempionate pavyko
iškovoti du medalius: 1938 metais – sidabras bei 1997 metais – auksas. Tuo tarpu pirmasis
nacionalinis moterų krepšinio čempionatas Lietuvoje surengtas 1922 m. spalio 4–10 d. Jame žaidė
dvi moterų komandos – LFLS ir Lietuvos šaulių sąjungos. Moterys ne tik pradėjo žaisti krepšinį
Lietuvoje, bet ir organizavo pirmąjį čempionatą (Stonkus 2007. p. 64). Tai svarbus aspektas
šiandieninėje perspektyvoje, nors moterys yra krepšinio pradininkės, atvedusios šią sporto šaką į
Lietuvą, šiuo metu pastarosios kur kas mažiau girdimos nei vyrų krepšinis. To pasėkoje dauguma
talentingų sportininkių keliauja karjeros siekti svetur, taip Lietuva praranda potencialias
krepšininkes, kurios galėtų garsinti gimtinės vardą. Tiesa, 2022 metais U18 Europos čempionate
jaunės iškovojo aukso medalius su Juste Jocyte priešakyje, kuri ne tik būdama dar tokia jauna yra
laikoma viena geriausiu visų laikų krepšininkių Lietuvos istorijoje, bet ir jauniausia pradėjo žaisti
moterų rinktinėje. Visgi, pastarąjį kartą kurios nors grupės Lietuvos merginų komandos buvo
iškovojusios medalį prieš daugiau nei dešimtmetį – 2008-aisiais. Dar prastesnė situacija galima
pamatyti moterų krepšinyje, nes nuo ankščiau įvardintų XX amžiaus didesnių laimėjimų daugiau iki
šiol Lietuva neišvydo. Vienas svarbiausių aspektų, kodėl Lietuvoje moterų krepšinis šiuo metu
merdi yra komunikacija. Vieno tinkamo ir glausto komunikacijos sąvokos apibrėžimo nėra, nes
pastaroji gali būti analizuojama skirtinguose kontekstuose. Anot autorės (Viduoliėnė 2019, 1-25)
komunikacija yra procesas, kurio metu asmuo, grupė ar organizacija (siuntėjas) perduoda
informaciją (žinią) kitam asmeniui, grupei ar organizacijai (priėmėjui). Komunikacija
organizacijoje atlieka 4 pagrindines funkcijas: veiklos nukreipimas, veiklos koordinavimas –
kontrolė ir įvertinimas, informacijos perdavimas, informavimas ir tarpasmeninių santykių vystymas
ir emocinis poveikis. Efektyvi išorinė komunikacija formuoja pozityvų organizacijos įvaizdį,
pateikia informaciją apie veiklą partneriams, klientams, visuomenei.  Tad, informaciniu požiūriu
komunikacijos samprata suvokiama kaip sąmoningas, tikslingas veiksmas siekiant perduoti
pranešimą, paveikti ar įtikinti kitus. Galima aiškiai pastebėti, kokią stiprią komunikaciją ir
populiarinimą turi vyrų krepšinis socialinėje medijoje ir, atvirkščiai, kokios lyginamai mažai
žinomos yra moterys. Lietuvos žodynas (n.d) žinomumą įvardija kaip rodiklį, nusakantį, kiek yra
žinoma įmonė, prekės ženklas ar produktas (šiuo atveju moterų krepšinio klubas). Teigiama, jog
žinomumas yra vienas iš svarbiausių rodiklių, nustatant komunikacijos kampanijos tikslus. Taigi,
prasta komunikacija lemia, jog jaunimo tarpe kiekvienais metais mažėja merginų susidomėjimas
krepšiniu, o esamos profesionalės išgyvena de motyvaciją. Kiekvienai sportininkei, šiuo atveju
krepšininkei, viešinimas, tinkama komunikacija suteiktų didesnę paskatą ir...