KOMUNIKACIJA: VIDINĖ IR IŠORINĖ

Ištrauka

TURINYS
ĮVADAS 4
1. VIDINĖS IR IŠORINĖS KOMUNIKACIJOS TEORINIAI ASPEKTAI 5
1.1. Vidinės komunikacijos samprata 5
1.2. Vidinės komunikacijos privalumai 6
1.3. Vidinės komunikacijos trūkumai 8
1.4. Išorinės komunikacijos samprata 10
1.5. Išorinės komunikacijos privalumai 11
1.6. Išorinės komunikacijos trūkumai 11
2. VIDINĖS IR IŠORINĖS KOMUNIKACIJOS ANALITINĖ DALIS 13
2.1. Tyrimo metodika, organizavimas ir etika 13
2.2. Tyrimo rezultatų analizė 14
2.3. Tyrimo rezultatų apibendrinimas 19
IŠVADOS 20
LITERATŪRA 21
PRIEDAI 22

ĮVADAS
Temos aktualumas. Pagrindinis komunikacijos tikslas organizacijos požiūriu yra sėkmingas
jos funkcionavimas. Vidinė ir išorinė komunikacija yra laikomos labai svarbiais įmonės
komunikacijos ištekliais. Vidinė komunikacija – tai informacijos ir idėjų mainai pačioje
organizacijoje, o išorinė komunikacija – informacijos mainai tiek pačioje organizacijoje, tiek už jos
ribų. Verslo padaliniuose vyksta daug skirtingų komunikacijos tipų, kurie visi yra labai svarbūs
veiklai (Cowan, 2017). Bendravimas yra svarbus visų pirma tam, kad vidiniai procesai vyktų kuo
sklandžiau. Be to, vyksta reikšmingas bendravimas su išorės organizacijomis ir partneriais.
Efektyvus bendravimas pagerina verslo efektyvumą. Keitimasis informacija tarp asmenų ar grupių
verslo viduje (vidaus) arba už verslo ribų (išorėje) vadinamas komunikacija. Prastai išsakytos
mintys gali būti klaidinančios, todėl bendravimas turėtų būti efektyvus. Veiksminga komunikacija
leidžia darbuotojams suprasti savo vaidmenis ir atsakomybę, lengvą prieigą prie informacijos,
įvairių verslo padalinių koordinavimą ir darbuotojų bei vadovybės pasitikėjimo užmezgimą (Ruck,
2022).
Darbo problema: vidinė ir išorinė komunikacija yra dvi neatskiriamos bet kurios
organizacijos dalys. Kad organizacija būtų sėkminga, abi komunikacijos rūšys turi sklandžiai veikti
kartu. Tiek vidinė, tiek išorinė komunikacija yra būtinos dėl įvairių priežasčių. Kartu naudojamos
jos gali padėti sukurti tvirtą ir teigiamą organizacijos įvaizdį, pasiekti platesnę auditoriją, pagerinti
abipusę komunikaciją, pateikti atsiliepimus apie procesus ar produktų prototipus. Naudojant abu
komunikacijos kanalus užtikrinama, kad pranešimas būtų aiškus, glaustas ir tikslus. Be to, jis gali
užmegzti tvirtus ryšius su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis ir pagerinti bendrą informacijos
srautą (Field, 2021).
Darbo objektas: vidinė ir išorinė komunikacija bei jos efektyvumą lemiantys faktoriai.
Projekto tikslas: nustatyti vidinės ir išorinės komunikacijos būdus, privalumus bei trūkumus,
ir pateikti tobulinimo galimybes.
Projekto uždaviniai:
1. Nustatyti vidinės bei išorinės komunikacijos sampratas;
2. Išskirti vidinės ir išorinės komunikacijos privalumus bei trūkumus;
3. Pateikti išorinės ir vidinės komunikacijos tobulinimo būdus remiantis tyrimo duomenimis.
Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinė apklausa.