KOMUNIKACIJA NEFORMALAUS UGDYMO ORGANIZACIJOJE UGDYMO KOKYBĖS PRIELAIDA

Ištrauka

KOMUNIKACIJA NEFORMALAUS UGDYMO ORGANIZACIJOJE: UGDYMO KOKYBĖS PRIELAIDA
Magistro darbas
Švietimo kokybės vadyba

TURINYS
ĮVADAS....................................................................................................................................................5
PAGRINGINĖS SĄVOKOS..................................................................................................................8
1. KOMUNIKACIJOS RAIŠKA IR JOS ĮTAKA UGDYMO PROCESE
1.1. Komunikacijos raiškos interpretacijos...............................................................................................9
1.2. Vidinė ir išorinė komunikacijos raiška organizacijoje.....................................................................15
1.3. Efektyvios komunikacijos svarba siekiant pasikeisti tarpusavio informacija..................................19
2. UGDYMO KOKYBĖS PRIELAIDOS NEFORMALAUS UGDYMO ORGANIZACIJOJE
2.1. Neformalaus ugdymo kryptingos veiklos vystymas........................................................................24
2.2. Neformaliojo ugdymo kokybės prielaidos.......................................................................................29
2.3. Ugdymo kokybės įžvalgos VšĮ Asmenybės ugdymo centre „Motus“ taikant neformalų ugdymą. 36
3. KOMUNIKACIJOS KAIP UGDYMO KOKYBĖS PRIELAIDOS VŠĮ ASMENYBĖS 
UGDYMO CENTRE „MOTUS“ ANALIZĖ
3.1. Tyrimo metodologija........................................................................................................................45
3.2. Tyrimo rezultatų analizė
3.2.1. Tėvų požiūrio į komunikacijos procesą analizė............................................................................59
3.2.2. Mokytojų požiūrio į komunikacijos procesą analizė.....................................................................68
IŠVADOS...............................................................................................................................................74
REKOMENDACIJOS ..........................................................................................................................75
LITERATŪRA......................................................................................................................................76
SANTRAUKA ANGLŲ KALBA.........................................................................................................81
PRIEDAI................................................................................................................................................83

ĮVADAS
Temos aktualumas ir naujumas. Didėjantis visuomenės domėjimasis mokymusi visą
gyvenimą reikalauja daugiau dėmesio skirti neformaliajam ugdymui (toliau - NFU). Šis ugdymas
tarptautinių organizacijų yra laikomas pagrindine priemone visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi
užtikrinti ir vis dažniau yra pripažįstamas visaverčiu formaliojo švietimo partneriu (Grabauskaitė –
Jakimovska, 2014). Europos tarybos, Europos komisijos, UNESCO ir Europos jaunimo forumo
dokumentuose bei Lietuvos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V- 554 patvirtintoje
Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijoje (2012) neformaliajam vaikų ir jaunimo ugdymui teikiama
ypatinga svarba, pabrėžiant teikiamas galimybes asmeniui tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai
veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo ir saviraiškos poreikius.
Atlikus užsienio šalių (Chrisholm, Lynee, 2005; Fennes, Otten, 2008; Gage, Berlinger, 1994;
Rogers, 2005 ir kt.) ir Lietuvos mokslininkų darbų (Petraitytė, Lingytė 2010; Šimaitis, 2008;
Paulavičiūtė, 2000; Žemaitytė, 2006 ir kt.), kuriuose svarstomi neformaliojo švietimo klausimai,
apžvalgą pastebėta, kad NFU yra mažai tiriamas, abstrakčiai reglamentuojamas ir nepažįstamas
visuomenei, kurioje normalus ir įprastas ugdymas – tai formalusis švietimas, pasižymintis aiškiomis
ribomis, struktūromis, procesais, kontrole, vertinimu ir dokumentavimu. Lietuvoje šiuo metu nėra
neformaliojo vaikų švietimo mokyklos veiklos įvertinimo (įsivertinimo) metodikos, nėra neformaliojo
švietimo būdu įgytų kompetencijų pripažinimo mechanizmo, todėl sunku įvertinti esamą neformaliojo
vaikų ugdymo situaciją bei kokybę. Tai yra aktuali neformaliojo ugdymo problema.
Mokslinėse diskusijoje švietimo kokybės tema (Želvys, 2003; Valiuškevičiūtė, 2006; Paliulis,
Chlivikas, 2004 ir kt.) labai dažnai nagrinėjama, ar galima apskritai kokybę išmatuoti, ar ją sukuria
pati švietimo organizacija ir jos klientai, ar apskritai ji egzistuoja nepriklausomai nei nuo vienų, nei
kitų nuomonės. Literatūros analizė rodo, kad nėra vienintelės visiems priimtinos kokybės sampratos.
Kokybės klausimas yra ryškus ir dominuojantis beveik kiekvienoje organizacijoje. Dabar visos
švietimo organizacijos, kurios rūpinasi kokybe, turi apsibrėžti jos sampratą, kuria remtųsi kokybės
tobulinimo ir gerinimo procese, nes nuo jos priklausys visos tolimesnės tos organizacijos veiklos.
Nepaisant švietimo paslaugas teikiančių organizacijų kokybės koncepcijų įvairovės, bendrosios
kokybės ir jos vadybos teorijos bei praktikos svarbiausias tikslas yra „kokybė vartotojui“, kitaip
tariant, kad ir kokia kokybės koncepcija švietimo organizacija vadovaujasi, vis tiek pagrindinis jos
tikslas patenkinti vartotojo poreikius (Vanagas, 2004). Todėl apibrėžiant bei vertinant NFU kokybę,
svarbiausia suvokti kokybės sampratą vartotojų požiūriu. Praktiniu vadybos požiūriu kokybė yra
susitarimas dėl švietimo tikslų, jų siekimo būdų ir vertinimo kriterijų. Dėl jų tariasi klientai (mokiniai,
jų tėvai), profesionalai (mokytojai, mokyklos vadovai ir kiti švietimo specialistai) ir įvairių lygmenų politikai.
Pastaraisiais dešimtmečiais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje vis daugiau dėmesio skiriama
organizacijos komunikacijai kaip darbo kokybės gerinimui, kadangi efektyvi komunikacija
organizacijoje yra vienas svarbiausių elementų, lemiančių jos funkcionavimą ir sėkmę. Kaip teigia
mokslininkai (Stoner, Freeman, 1999; Palaitytė, 2006; Gallagher, Bagin, Moore, 2005; Gill, Adams,
1999; Matkevičienė, 2005 ir kt.), analizavę komunikaciją kaip priemonę organizacijos darbo kokybės
gerinimui, komunikacija ypač organizacijoje, teikiančioje ugdymo paslaugas, yra būtina, nes nuo jos
priklauso klientų poreikių patenkinimas, darbo kokybė ir rezultatai. Neformalaus ugdymo
organizacijos...