KOMPLEKSINĖS PAGALBOS POREIKIS SKIRTINGŲ POREIKIŲ TURINTIEMS VAIKAMS IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE

Ištrauka

KOMPLEKSINĖS PAGALBOS POREIKIS SKIRTINGŲ POREIKIŲ TURINTIEMS VAIKAMS IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE
MAGISTRO DARBAS

TURINYS
ĮVADAS...................................................................................................................................9
1. KOMPLEKSINĖS PAGALBOS TEORINIAI PAGRINDAI...........................................12
1.1. Kompleksinės pagalbos teisinis reglamentavimas.............................................................12
1.2. Kompleksinės pagalbos samprata mokslinėje literatūroje.................................................18
1.3. Kompleksinės pagalbos teikimas ikimokyklinio ugdymo įstaigose..................................23
1.4. Bendradarbiavimo reikšmė teikiant kompleksinę pagalbą................................................26
1.5. Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, ugdymas...............................................32
1.6. Aplinkos pritaikymas vaikams, turintiems specialiųjų ugdymo(si) poreikių....................35
2. PEDAGOGŲ POŽIŪRIS Į KOMPLEKSINĖS PAGALBOS TEIKIMĄ SKIRTINGŲ
POREIKIŲ TURINTIEMS VAIKAMS VILNIAUS MIESTO IKIMOKYKLINIO UGDYMO
ĮSTAIGOSE TYRIMAS..........................................................................................................39
2.1. Tyrimo metodologija.........................................................................................................39
2.2. Pedagogų požiūris į kompleksinės pagalbos teikimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose......46
2.3. Pedagogų nuomonė dėl organizuojamos kompleksinės pagalbos ikimokyklinio ugdymo
įstaigose..................................................................................................................................52
3. KOMPLEKSINĖS PAGALBOS ORGANIZAVIMAS IKIMOKYKLINIO UGDYMO 
ĮSTAIGOSE.............................................................................................................................63
3.1. Specialistų nuomonė dėl teikiamos kompleksinės pagalbos ikimokyklinio ugdymo 
įstaigose..................................................................................................................................63
3.2. Veiksniai, slopinantys kompleksinės pagalbos teikimą ikimokyklinio ugdymo 
įstaigose..................................................................................................................................67
4..............................................................................................................................................TYRI
MO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS............................................................................74
5. IŠVADOS...........................................................................................................................77
MOKSLINĖ DISKUSIJA.......................................................................................................78
REKOMENDACIJOS.............................................................................................................80
LITERATŪRA........................................................................................................................81
PRIEDAI.................................................................................................................................89

ĮVADAS
Temos aktualumas. Ugdymo įstaiga, kaip pagrindinė vaikų socializacijos institucija,
privalo prisiimti vis daugiau socialinių funkcijų, kurių veiksmingas realizavimas kartu su
kompleksine pagalba teikiančiomis tarnybomis, ugdytinių tėvais (globėjais, rūpintojais) ir
pedagogais užtikrintų kokybišką bei visapusišką pagalbos vaikams teikimą. Todėl siekiant
veiksmingai vykdyti ugdymo įstaigos deleguojamas funkcijas bei įgyvendinti naujus švietimo
įstaigai keliamus iššūkius, svarbu numatyti visapusiškos pagalbos ikimokyklinėje įstaigoje
organizavimo formas, būdus ir metodus.
O. Merfeldaitės (2007, p.8) teigimu, veiksmingą pedagoginės pagalbos organizavimą ir
teikimą užtikrina bendras specialistų darbas, kuris reikalauja žinių ir gebėjimų įvairiose
srityse. Svarbiausia pedagoginės pagalbos teikimo sąlyga yra komandinis darbas, nes tik tokiu
būdu galima koordinuoti pavienių specialistų veiklą, optimaliau nustatyti kompleksinės
pagalbos poreikį, plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Pagalba pagal švietimą reglamentuojančius dokumentus suprantama kaip specialistų,
ugdymo įstaigų, darbuotojų vykdoma veikla, susijusi su vaikų socialinių bei pedagoginių
poreikių tenkinimu, leidžianti didinti vaikų ugdymo(si) kokybę, padidinanti švietimo
veiksmingumą.
Kompleksinė pagalba turi būti teikiama kompetentingų specialistų. Ugdymo įstaigose
dirbantys specialistai: specialieji pedagogai, logopedai, psichologai, socialiniai pedagogai.
Ugdymo įstaigų specialistai pagal savo kompetenciją dirba konsultacinį darbą, tiria ugdymo
įstaigų problemas, kaupia ir analizuoja įstaigos situaciją atspindinčius duomenis, vykdo PPT
parengtas prevencines programas, šviečia ikimokyklinės įstaigos pedagogus, vaikus ir jų tėvus
aktualiomis psichologinėmis temomis. Šiuos specialistus kuruoja PPT specialistai.
Didėjantis specialistų, teikiančių kompleksinę pagalbą, skaičius dar neužtikrina
kokybiškos ir visapusiškos pagalbos teikimo efektyvumo, nes Lietuvoje kasmet vis daugėja
vaikų, kuriems teiktina kompleksinė pagalba.
Mokslininkai A. Ališauskas, (1998, 2001, 2002, 2005, 2007); O. Merfeldaitė, (2007); V.
Targamadzė, D. Valeckienė, E. Kvieskaitė, (2008) teigia, kad pedagoginė pagalba teikiama
siekiant išspręsti įvairaus ugdymo pobūdžio problemas. Socialinės pedagoginės pagalbos
teikimo ypatumus tyrinėjo daugelis mokslininkų. O. Merfeldaitė (2007, 2009) analizavo
pedagoginės pagalbos komandos sudėties ypatumus, tėvų ir ugdymo įstaigos
bendradarbiavimą.
Remiantismoksliniaistyrimais, pedagoginės pagalbos teikimo ugdymo įstaigoje tematika
rodo, kad daugiausia dėmesio skiriama pedagoginės pagalbos vertinimui tėvų, mokinių
požiūriu, analizuojamas komandos sudarymas bei veiklos efektyvumas. Trūksta tyrimų, kurie
atskleistų ir pačių pedagoginės pagalbos teikėjų subjektyvius vertinimus. Todėl šio darbo
tyrimo rezultatai padės nustatyti kompleksinės pagalbos organizavimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Tyrimo problema
Kokiomis kryptimis yra teikiama kompleksinė pagalba ir koks jos poreikis
ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Tyrimo objektas
Kompleksinė pagalba ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Tyrimo tikslas
Nustatyti kompleksinės pagalbos kryptis ir jų poreikį skirtingų poreikių turintiems
vaikams Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Tyrimo uždaviniai:
1.Remiantis moksline, pedagogine, teisine literatūra apibrėžti kompleksinės pagalbos
sampratą.
2.Nustatyti ikimokyklinio ugdymo pedagogų požiūrį į kompleksinės pagalbos poreikį
ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
3.Ištirti kompleksinės pagalbos organizavimo kryptis ir poreikį Vilniaus miesto
ikimokyklinio ugdymo įstaigose skirtingų poreikių turintiems vaikams.
Tyrimo hipotezė
Ikimokyklinio ugdymo įstaigose kompleksinė pagalba yra daugiakryptė.
Tyrimo metodai:
I.Teoriniai: mokslinės, pedagoginės, teisinės literatūros analizė, teorinių įžvalgų
pateikimas.
II.Empiriniai: pedagogų anketinė apklausa, interviu.
Tyrimo imtis
Siekiant išsiaiškinti pedagogų požiūrį į kompleksinės pagalbos teikimą ikimokyklinio
ugdymo įstaigose buvo atlikta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 107 Vilniaus miesto
ikimokyklinio ugdymo pedagogai (2 priedas).
Atliekant kokybinį tyrimą...