Komercinių bankų veiklos rizikos vertinimo būdai

Ištrauka

KOMERCINIŲ BANKŲ VEIKLOS RIZIKOS ASPEKTŲ VERTINIMAS

TURINYS
ĮVADAS 1
1.Komercinių bankų teoriniai veiklos apibendrinimai. X
1.1. Banko charakteristika. X
1.2. Bankų sistemos pažeidžiamumas. X
2.Bankų rizikos samprata. X
2.1. Rizikos apibūdinimas. X
2.2. Rizikos tipai ir rūšys. X
2.3. Rizikos įveikimo priemonės. X
3.Komercinių bankų rizikos įvertinimas. X
3.1. Rizikos analizės būdai. X
3.2. Rizikos nustatymo metodai. X
IŠVADOS X
LITERATŪRA X

ĮVADAS
Temos aktualumas ir naujumas. Kiekvieno banko pagrindinis tikslas – kurti pridėtinę
vertę savo akcininkams ir padėti tai daryti visuomenei, kuriai teikiamos paslaugos. Siekiant šio
tikslo, turi būti kaip galima veiksmingiau valdomi turimi ištekliai ir kylanti rizika. Bankai valdo
indėlininkų jiems patikėtas lėšas ir jas investuoja, siekdami didžiausio pelno, esant priimtinam
rizikos lygiui. Bankai, siekiantys augimo, įėjimo į naujas rinkas ar naujų finansinių instrumentų
įdiegimo, neišvengiamai susiduria su didėjančia rizika. Naujų rizikos rūšių atsiradimas gali likti
nepastebėtas ir nevaldomas, dėl to bankas gali prarasti gerą vardą ar patirti žymių nuostolių.
Atskiras bankas savo veiklos procese susiduria su skirtingų rizikos rūšių visuma, o ta pati rizika
daro skirtingą poveikį bankui. Bankai didesnę dalį savo veiklos rizikos gali sėkmingai valdyti, jei
tik geba nustatyti rizikos šaltinius. Taigi veiksmingas rizikos valdymas jiems ypač aktualus.
Temos problema. Viena svarbiausių 1995 m. bankininkystės krizės priežasčių Lietuvoje -
nepakankamas rizikos valdymas komerciniuose bankuose ir labai silpna Lietuvos banko kontrolė
šioje srityje. Padėtį dar labiau komplikavo dažnai visiškai neadekvatūs tuometinės valdžios
sprendimai. Remiantis šia skaudžia patirtimi, prieinama išvados, kad siekiant sukurti, išanalizuoti
ar patobulinti bankui būdingos rizikos valdymą, būtinai jį reikia laikyti sistema su visais jai būdingais elementais.
Nors rizika yra ir labai nepageidautina, tačiau banko veikloje ji yra neišvengiama. Kuo
daugiau bankas rizikuoja, tuo daugiau galimybių jis turi gauti didesnį pelną. O jei bankas nori
funkcionuoti prisiimdamas minimalią riziką, didesnio pelno jis negali tikėtis. Žodis „rizika“
dažniausiai turi neigiamą reikšmę, ši sąvoka reiškia galimą pavojų, žalą ir nuostolius. Rizika
suprantama kaip galimybė patirti nuostolių, prarasti pajamas arba tai kad siekiant pagrindinio tikslo
prireiks papildomų išteklių.
Bazelio bankų priežiūros komitetas yra nurodęs, kad daugiausia problemų kredito
įstaigoms kelia per daug liberalios kreditavimo sąlygos, prastas paskolų portfelio rizikos valdymas,
nepakankamas besikeičiančios ekonominės ar kitokios aplinkos vertinimas.
Norint užtikrinti kryptingą ir koordinuotą veiklą, būtinai reikia formalizuoti rizikos valdymo
politiką ir sukurti strategiją. Tokiu būdu bankas gali numatyti ir išvengti nepalankių bankui įvykių,
o ne tik švelninti jų pasekmes. Pagrindinis banko tikslas – išlaikyti tokį rizikos lygį, kad
ekonominės aplinkos pokyčiai, valiutų kursų, palūkanų normų, ir kiti panašūs svyravimai nesukeltų
pavojaus stabiliai banko veiklai, pasitikėjimui banku bei bankų veiklos priežiūros institucijų
nustatytų riziką ribojančių normatyvų vykdymui.