Kodėl svarbu ugdyti mokinių savarankiško skaitymo gebėjimus ir skatinti juos reflektuoti savo veiklą

Ištrauka

Kodėl svarbu ugdyti mokinių savarankiško skaitymo gebėjimus ir skatinti juos reflektuoti savo veiklą?

Kaip teigia britų mokslininkė J. Elkin, skaitymas yra viena iš pagrindinių priemonių, kurios
dėka mokomės ne tik patys skaitydami, bet ir dalydamiesi su kitais tuo, ką sužinojome,
išmokome, patyrėme, supratome. Jis vertingas ne tik mokymuisi, bet ir visokeriopam
asmenybės augimui. Rašytinė kalba mus supa visur, todėl gebėjimas skaityti yra vienas
pagrindinių įgūdžių, būtinų beveik kiekvienoje gyvenimo srityje, ir šio įgūdžio svarba nuolat auga
(Mokymas skaityti Europoje: kontekstas, politika ir praktika, 9). Šiuolaikiniame pasaulyje skaitymo
įgūdžiai yra itin reikšmingi asmeninei ir socialinei žmogaus raidai. Skaitymas nebėra siejamas tik su
grožinio tipo tekstais, kurių specifika priimtina tik tam tikroms žmonių grupėms. Skaitymas yra
neatsiejama gyvenimo dalis. Žmogus, norėdamas ne tik aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime,
bet ir įsilieti į konkurencingą darbo rinką, įvykdyti socialinius ir ekonominius XXI-ojo amžiaus
reikalavimus, privalo turėti gerus skaitymo įgūdžius. Šie įgūdžiai pradedami formuoti ankstyvoje
vaikystėje ir ugdomi visą mokymosi mokykloje laiką. Svarbiausia skaitymo užduotis – ne tik
išmokti perskaityti informaciją, bet ir ją tinkamai suprasti, neapsiribojant tik paviršiniu klodu. Taip
pat labai svarbu, kad mokinių kaip besiugdančių skaitytojų skaitymas nebūtų tik mokyklos erdvėje
gyvuojanti veikla ir nesibaigtų užvėrus jos duris. Kitaip sakant, svarbu ugdyti mokinių savarankiško skaitymo gebėjimus.
Remiantis 2012 m. Tarptautinės mokinių vertinimo programos (PISA) tyrimo duomenimis,
Lietuvos mokinių skaitymo pasiekimo rezultatai yra prastesni už ES vidurkį. Taip pat tyrimas
parodė, jog daugumos mokinių, kuriems sunkiai sekasi skaityti, tėvai yra mažiau išsilavinę, be to,
socialinė ir ekonominė jų šeimos padėtis yra prasta, todėl jiems trūksta mokymosi priemonių, tarp
jų ir knygų. Nustatyta, kad mokinių skaitymo pasiekimai priklauso nuo jų lyties. Beveik visose
šalyse mergaitės vidutiniškai skaito geriau negu berniukai. Mergaitėms labiau už berniukus patinka
skaityti, be to, berniukus domina kitokie tekstai negu mergaites. Vidutiniškai mergaitės yra labiau
linkusios skaityti grožinės literatūros kūrinius ir žurnalus, o berniukai – laikraščius ir komiksų
knygeles (Mokymas skaityti Europoje: kontekstas, politika ir praktika, 26).
Viena esminių skaitymo problemų mokinių tarpe – tai susidomėjimo šia veikla trūkumas. Manoma,
jog svarbiausia šios problemos priežastis yra mokykloje skaitomas kūrinių sąrašas, kurio didžiąją
dalį sudaro mokiniams neįdomūs ir neaktualūs grožiniai kūriniai. Skaitant juos, dėl šių tekstų
ypatybių (pavyzdžiui, senosios leksikos vartojimo) kyla teksto suvokimo problemų, kurios ne tik
apsunkina skaitymo procesą, bet dažnai atgraso mokinius nuo bet kokio skaitymo. Tokio pobūdžio
tekstai „įkalina“ į žemo meninio suvokimo lygį, kuriame tekstą gebama suprasti tik išorinių įvykių
pasakojimo lygmenyje. Tikėtina, jog mokiniai, skaitydami jiems įdomią literatūrą, galėtų pasiekti ir
aukštesnį – vidutinį– teksto suvokimo lygmenį, o vėliau ir aukščiausiąjį – konceptualųjį suvokimą.