FILMO „KNYGŲ KLUBAS“ ANALIZĖ

Ištrauka

SVEIKATOS MOKSLŲ FAKULTETO
SLAUGOS IR SOCIALINĖS GEROVĖS KATEDRA
FILMO „KNYGŲ KLUBAS“ ANALIZĖ

GERONTOLOGIJOS TARPINIO ATSISKAITYMO UŽDUOTIS
TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................3
Iš gerontologinės perspektyvos, filmo įvadinė dalis yra reikšminga dėl kelių priežasčių:..................4
Trumpa filmo santrauka.......................................................................................................................5
Su senėjimų susijusių sąvokų taikymas................................................................................................5
Filmo scena...........................................................................................................................................6
Išvados..................................................................................................................................................6
Literatūra..............................................................................................................................................7
ĮVADAS

Dažniausiai amžiaus ir senėjimo sąvokos siejamos su atskiro individo gyvenimu. Kaip senėjimas
pasireiškia fiziškai. Kai kalbame apie senėjimą, galvojame apie matomus jo požymius, tokius kaip raukšlėta
oda, žili plaukai, kūprinimasis, lėtas vaikščiojimas ar kojų vilkimas. Tačiau be šių išorinių požymių,
organizme vyksta daug vidinių pokyčių, kurie nėra taip lengvai pastebimi, pavyzdžiui, širdies, plaučių,
inkstų, kaulų ir nervų sistemos funkcijos(Lesauskaitė, V., Macijauskienė, J., 2004). Senėjimo procesas gali
būti apibrėžiamas įvairiais būdais. Biologinis senėjimas laikomas mikropokyčių kumuliacija, vykstančia nuo
gimimo iki mirties. Funkcinio požiūrio aspektu, senėjimas apibūdinamas kaip palaipsniui mažėjantis
organizmo gebėjimas prisitaikyti ir funkciniai rezervai silpnėja. Biologinį senėjimą galima skirstyti į pirminį
ir antrinį: pirminis senėjimas yra vidinis organizmo procesas, o antrinis senėjimas yra išorinių veiksnių ir
ligų poveikio rezultatas (Lesauskaitė, V., Macijauskienė, J., 2004).
Labai kreipiamas dėmesys į gyvenimo trukmę, bet reiktu pabrėžti, kad gyvenimo kokybė labai svarbi
senstančiam organizmai ypač paciento paskutinėse gyvenimo stadijose. Raginama skirti dėmesį ne tik
fiziniams, bet ir emociniams bei psichologiniams poreikiams. Kai yra analizuojamos jautrio temos, susijusias
su senėjimu, mirtimi bei medicinos sistema, ir pateikiama kritinę nuomonę apie tai, kaip moderni medicina
dažnai koncentruojasi į ligos gydymą, nepaisydama paciento norų ir gyvenimo kokybės(Gawande, A.,2014).
Autorius pabrėžia, kad senstantys žmonės siekia ne tik medicininės pagalbos, bet ir nepriklausomybės,
orumo bei prasmingo gyvenimo net ir silpnėjant sveikatai. Yra išskiriama, kad geras gyvenimas apima ne
vien fizinę sveikatą, bet ir emocinį stabilumą bei artimųjų paramą. Autorius kviečia mus permąstyti savo
požiūrį į senėjimą ir mirtį, skatindamas diskusijas apie gyvenimo kokybę, pasirinkimus ir pagarbą žmogaus
orumui mirimo procese (Gawande, A., 2014).
Anot Mikulionėnė (2002) senėjimas gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų, priklausomai nuo
asmens patirties, gyvenimo aplinkybių ir požiūrio į šį procesą. Teigiami senėjimo aspektai gali apimti
turtingesnes gyvenimo patirtis, brandą, išmintį ir gilesnius santykius su artimaisiais. Žmonės, kurie sugeba
adaptuotis prie senėjimo pokyčių ir vertina savo gyvenimo pasiekimus, dažnai patiria gyvenimo kokybės
pagerėjimą. Tuo tarpu neigiami senėjimo aspektai gali būti susiję su fizinių gebėjimų sumažėjimu, sveikatos
problemomis, socialine izoliacija ar net finansiniais sunkumais. Šios problemos gali lemti neigiamą požiūrį į
senatvę ir sumažinti gyvenimo džiaugsmą.
Pagal Mikulionėne (2011) svarbu pažymėti, kad senėjimas nėra viena dimensija; jis apima tiek
teigiamas, tiek neigiamas patirtis, o gebėjimas suprasti ir priimti abi puses gali padėti žmonėms geriau
susidoroti su pokyčiais, kurie lydi senėjimą. Suprasdami, kad senėjimas gali turėti įvairių pasekmių ir kad
kiekvieno patirtis yra unikali, galime skatinti geresnį senjorų gerovės supratimą ir geresnę socialinę paramą.
Siekiant spręsti su senėjimu susijusias socialines problemas, būtina atsižvelgti į šiuos įvairiapusius aspektus
ir kurti programas, kurios padėtų žmonėms patirti senėjimą kaip teigiamą skirtingų galimybių ir iššūkių
derinį.