Klientų požiūris į

Ištrauka

KLIENTŲ POŽIŪRIS Į„TELIA LIETUVA“ BENDROVĖS TEIKIAMAS PASLAUGAS.

TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
Tiriamos įmonės pristatymas 4
1. Duomenų rinkimo ir analizės metodai 5
1.1 Apklausa 5
1.2 Interviu 7
2. DUOMENŲ ANALIZĖS FRAGMENTAI 11
2.1 Anketavimo rezultatų fragmentas 11
2.2. Interviu rezultatų fragmentas 12
IŠVADOS 15
LITERATŪRA 17
PRIEDAI 18

ĮVADAS
Metodologija – (graikų k. žodžiai methodos ir logos) turi dvi reikšmes: mokslas,
aiškinantis mokslinio tyrimo metodus, bendrų mokslo metodų teorija arba tikrovės pažinimo teorija,
tirianti mokslinio mąstymo būdą bei principus. Metodoloiją galima apibrėžti, kaip teoriją, kuri
nagrinėja mokslinio pažinimo procesą (bendroji metodologija) ir jo principus (bendramokslinė
metodologija) bei mokslinio tyrimo metodus ir techniką (mokslo krypties metodologija).
Konkrečiame tyrime metodologija – pagrindinė tyrimo idėja, t.y. tie pagrindiniai teoriniai teiginiai,
kuriais remiantis buvo sumanytas tyrimas, ir korektiškai nusakyti tyrimo metodai.
Metodologija kaip žinių sistema gali būti:
• aprašomoji (deskriptyvinė), aprašanti, kaip funkcionuoja mokslinio pažinimo
procesas, bei atskleidžianti jo struktūrą, ir
• normatyvinė (preskriptyvinė), formuojanti paties mokslinio pažinimo proceso
reikalavimus ir atsakanti į klausimus, koks turi būti mokslinis pažinimas (nustato žaidimo taisykles).
Metodologija atlieka tokias funkcijas:
• Metodologija kaip komunikavimo taisyklės . Aiškios, visuotinai priimtos taisyklės
daro įmanomu konstruktyvią kritiką, o taip pat tyrimų pakartojimą (kartotinumą).
• Metodologija kaip aiškinimo taisyklės . Empiriniai tyrimai ar faktai patys už save
nekalba. Mokslinė metodologija paaiškina priežastinių žinių loginį pagrindą. Remiantis logika
formuluojami teiginiai ir daromos išvados apie tiriamus reiškinius.
Mokslinio tyrimo metodologinė funkcija – organizuoti moksliškai kryptingus
teorinius ar empirinius tyrimus, remiantis dėsniais ar dėsningumais. Pagal šią determinizmą viskas,
kas vyksta, turi priežastį, o moksliniais tyrimais siekiama šiuos priežastinius ryšius išaiškinti ir
suprasti. Tikimybiniai dėsniai, empiriniai dėsningumai remiasi sistemingu stebėjimu arba patirtimi,
tai faktinė tiesa, tačiau kol kas nepaaiškinta teoriškai.Teorijos arba hipotezės tvirtumas priklauso
nuo ją remiančių empirinių duomenų.Teoriniai dėsniai išreiškia tam tikros tikrovės srities regėjimą,
paprastai išreiškiamą bendros koncepcijos formulavimu. Grynojo tipo dėsningumai įprasmina,
atspindi bendrą ar atskirą reiškinį turint tikslą ji išanalizuoti paaiškinti tiktai abstrakčia forma, tai
suteikia galimybę supaprastintai tirti reiškinį ir formuluoti aukšto lygio universalius apibendrinimus.
Tyrime naudojantis visais šiais dėsniais ar dėsningumais norint ištirti reiškinį naudojama surasta
informacija, asmeninės žinios, tyrimų rezultatai.
Visi tiriamojo darbo elementai yra tarpusavyje susiję ir sudaro vieną metodologinę
visumą, kuri turi keliavimus reikalavimus, kaip rengimo svarbos supratimas, aiškumas (visi
elementai, kaip ir teiginiai turi būti tikslus ir paremti tyrimo logika), loginė elementų seka ir
struktūra.