Klasikinis sąlygojimas

Ištrauka

KLASIKINIS SĄLYGOJIMAS
Laboratorinis darbas

LITERATŪROS APŽVALGA
Klasikinis sąlygojimas – tai išmokimo forma, kai išmokstama tarpusavyje susieti tokius stimulus
(įvykius), tarp kurių nėra jokio būtino ryšio arba tai toks mokymasis, kai organizmas pradeda sieti
du arba daugiau nesusietus tarpusavyje įvykius (Myers. 2008).
Veiksniai, kurie yra būtini klasikiniam sąlygojimui įvykti yra:
1. sąlyginis stimulas turi būti pakankamai stiprus ir ryškus, kad organizmas jį suvoktų
(eksperimente tai buvo garsas).
2. nesąlyginis stimulas turi būti pateikiamas iškarto po sąlyginio stimulo pateikimo (eksperimente
tai buvo elektrošokas).
3. laiko tarpas tarp bandymų turi būti ne per trumpas ir ne per ilgas, efektyviausias laiko tarpas tarp
sąlyginio ir besąlyginio stimulų pateikimo yra 1-2 sekundės.
4. būtinas pakartotinis sąlyginio ir nesąlyginio stimulų pateikimas drauge.
Pirmasis klasikinio sąlygojimo tyrimus pradėjo I. Pavlov’as. Jis nustatė, kad jeigu sąlyginis
stimulas susiejamas su nesąlyginiu stimulu, tai tarp jų atsiranda ryšys tokiu būdu, kad anksčiau
buvęs neutralus sąlyginis stimulas (garsas) dabar sukelia sąlyginę reakciją (baimę) (Bakševičius,
2013). I. Pavlov’o tyrimai įrodė, kad galima išmokinti gyvą būtybę besąlygiškai reaguoti į neutralų
stimulą.
Išmokinti galima per jutimus. Klasikinio sąlygojimo eksperimente žiurkės reakcijos stiprumas
buvo priklausomas nuo jos jutimų. Jutimas – procesas, kai fizinė aplinkos energija, veikdama mūsų
būseną, yra paverčiama nerviniais impulsais (Ledas, 2005).

DARBO TIKSLAS
Virtualiai žiurkei Sniffy pritaikyti klasikinį sąlygojimą. Palyginti virtualios žiurkės elgesio pokyčius
klasikinio sąlygojimo metu.

DARBO PRIEMONĖS
Kompiuterinė programa „Sniffy PRO“.

TIRIAMASIS OBJEKTAS
Virtuali žiurkė Sniffy.

METODIKA
Darbo eiga. Eksperimentas buvo darytas su „Sniffy PRO“ programa ir buvo sudarytas iš dviejų
dalių. Pirmą dalį sudarė trys etapai: išmokimo, blėsimo, ilsėjimosi ir pakartotino pateikimo. Pirmas
etapas – išmokimas, kaip pelė susieja ir reaguoja į du dirgiklius garsą ir elektrošoką. Išmokimui
buvo skirta dvidešimt bandymų. Antras etapas – blėsimas, kaip pelė reaguoja į vieną dirgiklį –
garsą. Blėsimui buvo skirta trisdešimt bandymų. Trečias etapas – pakartotinis dirgiklių pateikimas
po virtualių atostogų. Trečiame etape buvo stebima, kaip pasikeitė žiurkės elgesys po trijų virtualių
ilsėjimosi nuo dirgiklių dienų vėl juos pateikiant. Paskutiniam etapui buvo skirta dvidešimt
bandymų. Dirgikliai buvo pateikiami vidutiniu intensyvumu.