Klasicizmas mene

Ištrauka

KLASICIZMAS (XVII-XIX a. I pusė)
Pavyzdžiu laikoma antikos klasikinio laikotarpio kultūra ir
renesanso menas. Tuo metu Anglija pirmavo vyrų mados srityje. Jos
kūrėjai buvo lordai, artistai.
Būtina prancūzų vyrų drabužio detalė – trispalvė kokarda.
Nacionalinės spalvos (raudona, mėlyna, balta) plačiai paplito buityje,
drabužiuose, papuošaluose. Revoliucionieriai savo apranga stengėsi
pabrėžti paprastumą, dalykiškumą. Jie dėvėjo fraką su siaura „uodega“,
trumpais atvartais liemenę, aptemptas, į apačią siaurėjančias kelnes,
avėjo aulinukus su atvartais ar batelius be pakulnės. Aprangą papildė
aukšta apvali skrybėlė. Kojines ir pirštines puošė trijų spalvų
juostelėmis. 1792 m. revoliucionieriai pradėjo dėvėti naujo tipo aprangą, sudarytą iš valstiečių,
darbininkų, jūreivių drabužių. Atsirado kelnės su petnešomis. Revoliucijos metu apranga buvo
įvairi, mada kinta sparčiai, atspindėdama įvairius įvykius, visuomenines nuomones.
Prancūzų tapytojas Žakas Luji Davidas savo paveiksluose ir scenos kostiumuose atgaivino
antikines tradicijas. Vyrams šis stilius neprigijo, tačiau moterų mada antikos kultą priėmė.
Dalis buržuazijos (ypač jaunimas) savo išvaizda ir elgesiu demonstravo nusistatymą prieš
revoliucingai nusiteikusią liaudį. Šie jaunuoliai dažnai atrodydavo karikatūriškai, juos vadino
„stileivomis“, o vėliau, kai jų drabužiai tapo tiesiog absurdiški, prigijo pavadinimas
„nepripažintieji“. Tai buvo pirmosios mados aukos, iki kraštutinumo užaštrinusios pagrindinius
mados bruožus.