Klasicizmas. „Skirtingų laikotarpių kūrinių lyginimas panašumai ir skirtumai (M. K. Sarbievijus, K. Donelaitis)“

Ištrauka

„Skirtingų laikotarpių kūrinių lyginimas: panašumai ir skirtumai (M. K. Sarbievijus, K. Donelaitis)“

ANALIZAVIMO IR INTERPRETAVIMO GALIMYBĖS
Pabrėžiama autonomiškos interpretacijos nuostata: analizuojant ir interpretuojant kūrinius mokiniai
skatinami pasirinkti nagrinėjimo aspektus, savarankiškai kelti problemas, diskutuoti su kūriniu
susijusiais klausimais; kūrinius vertinti, įvairiais aspektais lyginti juos tarpusavyje; pasitelkus
skaitymo patirtis, ugdytis kūrybiškumą. <...> Ugdomas supratimas apie kūrinio interpretacijų
įvairovę.
Kūriniai gali būti analizuojami ir interpretuojami įvairiais pjūviais bei pasirinktais metodais
(biografiniu, imanentiniu, sociokultūriniu, lyginamuoju ir kt.).
Ugdomas gebėjimas atidžiai skaityti nagrinėjamus tekstus, juos analizuoti ir interpretuoti
argumentuotai, rišliai, adekvačiai taikant literatūros teorijos ir literatūros istorijos sąvokas;
nagrinėjant ištraukas mokomasi remtis kūrinio visuma.
Lietuvių kalbos ir literatūros bendroji programa

LYGINIMO ASPEKTAS – KLASICIZMAS
1. Į ką atkreipti dėmesį analizuojant skirtingų epochų kūrinius?
„Skirtingų laikotarpių kūriniai lyginami išryškinant jų panašumus ir (ar) skirtumus.“
Lietuvių kalbos ir literatūros bendroji programa
2. Kodėl klasicizmas?
„Aptariant kūrinius, ugdomas gebėjimas tinkamai vartoti literatūros teorijos ir literatūros
istorijos sąvokas: <...> klasicizmas <...>“
Lietuvių kalbos ir literatūros bendroji programa

KLASICIZMAS ARCHITEKTŪROJE
Šaltinis: Vilniaus arkikatedra 2014-ųjų vasarį. / Irmanto Gelūno

KLASICIZMO APIBRĖŽTIS
Klasicizmas (lot. classicus – pavyzdinis), literatūros ir meno kryptis, kurios
estetiką ir stilių lėmė sąmoninga orientacija į antikos pavyzdžius (antikos
menas), laikytus grožio ir harmonijos etalonu. Pradėjo formuotis Italijoje 16 a.
pabaigoje, bet kaip vientisa meninė sistema susiklostė 17 a. Prancūzijoje
absoliutizmo klestėjimo laikotarpiu. Įvairiomis formomis ir skirtingu
intensyvumu reiškėsi daugelyje Europos šalių 18 a., kai kuriose šalyse – net iki
19 a. 4 dešimtmečio.
Klasicizmas vyraujanti racionalaus Šviečiamojo amžiaus literatūros ir
meno kryptis.
Šaltinis: VLE

MOKYMASIS TIRIANT
Problemų formulavimas
1. Kaip klasicizmas pasireiškė muzikoje, šokiuose, dailėje,
architektūroje, teatre? (Darbas grupėmis)
2. Kaip klasicizmas pasireiškė M. K. Sarbievijaus odėse ir K.
Donelaičio „Metuose“?

KLASICIZMAS LITERATŪROJE (1)
Prancūzų akademija sukūrė ir įteisino visuotinai privalomas kalbos bei literatūros normas. Galutinai
klasicizmo estetiką įtvirtino Prancūzų akademijos narys Nikola Bualo veikale Poezijos menas (1674).
Įsigali aukštieji ir žemieji žanrai. Aukštieji: epas, tragedija, poema, odė. Žemieji: komedija,
pasakėčia, satyra, prozos pasakojimai.
Velniop nueina aukštas menas,
Ir nebegalima liūdėt,
Kada pavasarį kaštanas
Už lango pradeda žydėt.
H. Radauskas, „Kaštanas pradeda žydėt“
Įsigali aukštųjų ir žemųjų žanrų skirtingi vaizdavimo objektai. Aukštųjų žanrų vaizdavimo
objektas – reikšmingi valstybės, istorijos, mito įvykiai, jų herojai – monarchai, karvedžiai, mitų
veikėjai, apskritai išskirtiniai žmonės. Žemųjų žanrų vaizdavimo objektas – žemojo ir viduriniojo
socialinio sluoksnio kasdienio gyvenimo įvykiai.
PASTABA. Kiekvienam žanrui būdinga griežtos normos ir formalieji požymiai, viename kūrinyje
neleistina maišyti aukštojo ir žemojo stiliaus, tragiškojo ir komiškojo prado, heroikos ir kasdienybės. 

RENESANSAS IR KLASICIZMAS
RENESANSAS KLASICIZMAS
SKIRTINGŲ PRADŲ DERMĖ PAGRINDINIAI KONTRASTAI
RŪŠINIAI IR INDIVIDUALŪS PRADAIRŪŠINIAI IR INDIVIDUALŪS PRADAI
VISUOMENINIAI IR ASMENINIAI
PRADAI
VISUOMENINIAI IR ASMENINIAI
PRADAI
PROTAS IR JAUSMAS PROTAS IR JAUSMAS
GAMTA IR CIVILIZACIJA GAMTA IR CIVILIZACIJA

KLASICIZMAS LITERATŪROJE (2)
Kūrinio tikslas – išreikšti grožį ir tiesą, amžinas ir universalias, protu patvirtintas vertybes.
Antikinių autorių kūrinių imitavimas pabrėžiant tai, kas bendra ir universalu.
Gamtos imitavimas pabrėžiant tai, kas bendra ir universalu.
Ryškinama tai, kas būdinga visai reiškinių klasei, kas pastovu ir amžina, pvz., vaizduojami
charakteriai, kurie būdingi ne tiek individams, kiek tam tikrų socialinių sluoksnių atstovams.
Proto ir racionalios tvarkos viršenybė chaotiškame kasdienio gyvenimo sraute.
Meno funkcija – auklėjamoji.

TYRIMO REZULTATŲ LENTELĖ

Klasicizmo apraiškos
M. K. Sarbievijaus odės
(„Pauliui Kozlovijui“,
„Telefui Likui“)
K. Donelaičio „Metai“
Žanras ir vaizdavimo objektas
Kūrinio / Kūrinių tikslas
Antikinių autorių kūrinių imitavimas
Gamtos imitavimas
Akcentuojama tai, kas būdinga visai reiškinių
klasei
Ar protas ir racionali tvarka nugali kasdienio
gyvenimo netvarką? (Atsakymas argumentuotas)
Kūrinio funkcija