KLAIDOS IR APGAULĖS

Ištrauka

KLAIDOS IR APGAULĖS
Audito savarankiškas darbas

Turinys
1.KLAIDŲ IR APGAULIŲ SAMPRATA ......................................................................................3
2.KLAIDŲ IR APGAULIŲ REIKŠMINGUMO LYGIAI ..............................................................4
3.KLAIDŲ KLASIFIKAVIMAS ....................................................................................................6
4.„AUKSINĖS“ TAISYKLĖS.........................................................................................................8
5.„LEDKALNIO“ TEORIJA...........................................................................................................8
6.ATSAKOMYBĖ UŽ ATSKLEISTAS IR NEATSKLEISTAS KLAIDAS IR APGAULES ....10
7.KLAIDŲ IR APGAULIŲ ATSKLEIDIMAS ............................................................................11
Literatūros šaltinis..............................................................................................................................14

1.KLAIDŲ IR APGAULIŲ SAMPRATA
Audito požiūriu klaida yra netyčinis, nesąmoningas apsirikimas, t. y. aritmetiniai
suklydimai tvarkant apskaitą; neteisingas faktų interpretavimas ir jų nepastebėjimas; tinkamų
apskaitos principų nesilaikymas dėl nežinojimo ir kiti įvairūs apsirikimai (Mackevičius J., 2001).
Klaidos sąvoka apima netyčinį finansinių ataskaitų iškraipymą, įskaitant praleistą sumą ar
atskleidimą, pavyzdžiui:
• finansinėms ataskaitoms parengti naudojamų duomenų rinkimo ar apdorojimo klaida;
• neteisingas apskaitinis įvertinimas dėl apsirikimo ar klaidingai suprastų faktų;
• klaidingas apskaitos principų, susijusių su vertinimu, pripažinimu, klasifikavimu,
pateikimu ar atskleidimu, taikymas (240-tasis TAS).
Audito požiūriu apgaulė suprantama kaip dokumentų ir įrašų falsifikavimas,
manipuliavimas jais ir jų keitimas, neteisėtas turto pasisavinimas, dokumentais ar įrašais patvirtintų
operacijų ignoravimas ar nuslėpimas, neįvykusių operacijų įrašymas, apskaitos principų
ignoravimas. Apgaulė – sąmoninga klaida, kuriai ruošiamasi iš anksto (Mackevičius J., 2001).
Kuktaitė S., Javaitienė K. (2011) teigia, kad apgaulė gali būti apibrėžiama kaip tyčinis
veiksmas, siekiant finansinių sandorių tikslų ar asmeninės naudos, kadangi apgaulė savo esme ir yra
tyčinis nusikaltimas, kartu ir civilinės teisės pažeidimas.
Apgaulės sąvoka apima vieno ar kelių vadovybės atstovų, už valdymą atsakingų asmenų,
darbuotojų ar trečiųjų šalių tyčinius veiksmus siekiant apgavystės būdu gauti nepelnytą ar
neteisėtą naudą. Nors teisine prasme apgaulė yra plati sąvoka, auditoriui yra svarbūs tie apgaulės
veiksmai, dėl kurių finansinės ataskaitos yra reikšmingai iškraipomos (240-tasis TAS).
Apgaulę sudaro šie veiksmai:
1.Finansinių duomenų, įrašų, patvirtinamųjų dokumentų arba verslo sandorių
klastojimas, pakeitimas ar manipuliavimas.
2.Įvykių, operacijų, sąskaitų ar kitos reikšmingos informacijos praleidimas ar iškraipymas.
3.Sąmoningas piktnaudžiavimas, klaidingas aiškinimas, neteisingas apskaitos standartų,
principų, apskaitos politikos ar metodų taikymas.
4.Agresyvių apskaitos metodų naudojimas neteisėtoms pajamoms uždirbti.
5.Manipuliavimas apskaitos tvarkymu pagal galiojančias taisykles, apskaitos standartus,
kurie labai lengvai apeinami, juose yra spragų, kurios leidžia įmonėms paslėpti savo
ekonominės veiklos esmę (Kuktaitė S., Javaitienė K., 2011).
Kaip matyti iš pateiktų apgaulės ir klaidos apibrėžimų, pagrindinis skirtumas tarp apgaulės
ir klaidos yra tas, kad veiksmas dėl kurio padaryti finansinių ataskaitų iškraipymai, yra tyčinis ar netyčinis.
Skiriamuoju apgaulės ir klaidos bruožu galima įvardinti tai, kad apgaules dažniausiai daro
aukščiausio valdymo lygio darbuotojai, o klaidas – žemiausio valdymo lygio darbuotojai. Apgaulės
turi didesnę neigiamą įtaką įmonės veiklos rezultatams, jos sunkiau nustatomos (Kuktaitė S.,
Javaitienė K., 2011).