Kinų kaligrafijos istorija (II tūkst. pr. Kr. – XX)

Ištrauka

Referatas
KINŲ KALIGRAFIJOS ISTORIJA (II tūkst. pr. Kr. – XX a.)

Kas yra kaligrafija? Atsakyti į šį klausimą nėra sunku, jei žiūrime vien iš Vakarų kultūros
taško. Tereikia susieti du sudėtinės graikiškos sąvokos “kaligrafija” žodžius : “kalos” (grožis)
ir “gráphō” (rašau). Taigi siaurąja prasme tai – dailyraštis, arba aiškaus ir raiškaus rašymo
menas. Pažvelgę į Europos meno istoriją matome, jog kaligrafijai čia teko pagalbinės dailės
šakos vaidmuo: ji per amžius buvo paminklų kalėjų, knygų perrašinėtojų, o vėliau, atsiradus
spaudai - spaustuvininkų bei dailininkų disciplina.
Į siaurus dailyraščio ar gražios rašysenos rėmus bandoma įsprausti ir kelių tūkstantmečių patirtį
sukaupusią Kinijos kaligrafiją. Prisirišimas prie vakarietiškos šio meno sampratos dažnai veda
prie grubaus senas tradicijas turinčios kinų kaligrafijos supaprastinimo ir iškreipimo. Taigi
savo glaustoje apžvalgoje pabandžiau įrodyti, jog shufa, arba kiniškai “kaligrafija”, gerokai
pranoksta bet kokius griežtus ir tiesmukus kai kurių Europos dailėtyrininkų apibrėžimus.
Stengdamasi išvengti didesnės painiavos, savo pirmajame darbe apsiribojau tik kaligrafijos
apžvalga, nesiėmiau gvildenti savito ir sudėtingo jos santykio su poezija ir tapyba. Svarbiausia
man buvo atsakyti į klausimą, kuo kaligrafija yra svarbi tyrinėjant Kinijos kultūrą.
Išryškindama pagrindinius šio meno laikotarpius Kinijoje bei glaustai nušviesdama jo keturių
tūkstantmečių istoriją, taip pat ieškojau siauresnių, labiau apibrėžtų temų tolimesniems savo
darbams.