Kintamumas ir mutacijos

Ištrauka

Kintamumas ir mutacijos

TURINYS
ĮVADAS 3
MUTACIJŲ ĮVAIROVĖ 3
MUTACINIS KINTAMUMAS 3
MUTACIJOS PAGAL FENOTIPO PAKITIMUS 4
MUTACIJŲ ATSIRADIMO DAŽNIS IR PRIEŽASTYS 6
CHEMINĖ MUTAGENEZĖ 6
MODIFIKACINIS KINTAMUMAS 7
IŠVADOS 9
LITERATŪROS SĄRAŠAS 10

ĮVADAS
Genetika (gr. γεννώ 'gimdyti') – biologijos mokslo šaka, tirianti genetinės medžiagos koduojamą
informaciją (pvz., genus), paveldimumo ir kintamumo dėsnius. Terminą „genetika“ paveldimumo
tyrimams apibūdinti pirmą kartą pasiūlė anglų mokslininkas William Bateson(1905 m. balandžio
18 d.) laiške, rašytame Adam'ui Sedgewick'ui.
Genetinės medžiagos koduojamos informacijos nulemtas paveldimumas yra labai svarbus, bet ne
vienintelis veiksnys, darantis įtaką organizmo fenotipui (pvz., išvaizdai, elgesiui). Tam tikrą įtaką
daro aplinkos poveikis. Kiek lemiamas paveldimumas galima įvertinti lyginant monozigotinius
(„identiškus“) dvynius, kurie turi beveik vienodas DNR sekas, bet skirtingus fenotipus.
Paveldimumas – organizmo gebėjimas perduoti genetinę informaciją, koduojančią organizmo
požymius, palikuonims. Dėl šio gebėjimo visi gyvieji organizmai (augalai, grybai ar bakterijos)
savo palikuonims perduoda rūšiai būdingus bruožus. Lytinis kintamumas – įvairovė tarp organizmų,
atsirandanti lytinio dauginimosi dėka. Mutacija – paveldimas genetinės medžiagos pokytis.
Temą ,, Kintamumas ir mutacijos ,, pasirinkau dėl to, kad domiuosi genetika ir mano studijose ji itin reikalinga.
MUTACIJŲ ĮVAIROVĖ
Paveldimumas ir kintamumas- tai skirtingos organizmo savybės, dėl kurių palikuoniai būna ir
panašūs į savo tėvus bei protėvius, ir nepanašūs. Paveldimumas liudija tam tikrą gyvųjų būtybių
pastovumą, išliekantį per daugelį kartų, o kintamumas- jų gebėjimą kisti. Tam tikruose procesuose
DNR gali daryti klaidų. Jeigu šių klaidų neatsirastų, t. y. jei neturėtume genomų įvairovės, nebūtų ir
požymių įvairovės. Organizmai negalėtų prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkos sąlygų.
Galiausiai tokia organizmų rūšis neevoliucionuotų ir išnyktų.