„Kingas“. J.Glinskio galios struktūros ir J.Vaitkaus kūniškumas

Ištrauka

„Kingas“. J. Glinskio galios struktūros ir J. Vaitkaus kūniškumas

Po kūrybinės pauzės, 1980-aisiais, modernistinio ir žiaurumo teatro dramaturgas Juozas Glinskis pasirodė
Kauno dramos teatro scenoje su pjese „Kingas“ (rež. Jonas Vaitkus). Tikrovės pjūvis spektaklyje yra ne
tik tragizmo prielaida, bet ir nubrėžia nepajudinamą gėrio – blogio ašį bei reikalauja naujų raiškos formų.
J.Glinskio kūryba ne tik siejama su žiaurumo teatru, bet ir iliustruoja prancūzų filosofo Michel Foucault
teorijas, pasak kurių galia (išorinės jėgos) tiesiogiai veikia kūno bruožus ir charakteristikas. Autoriaus,
kaip ir Gliskio, tiriami nusikaltimo, bausmės, valdžios ryšiai.
„Kingas“ – trijų dalių drama. Pirmojoje pjesės dalyje veiksmas keičiasi nuo internato izoliatoriaus,
staigiai peršoka į koridorių, kiemą, Roslevskio kabinetą, vėl į kiemą. Kartais trumpam nusikeliama į
kabinetą vien tam, kad autorius parodytų nebylią Eleną arba į bendrabučio koridorių pavaizduoti trumpą
skambutį. M.Foucault kalba apie detališkumą, išskirdamas, kokia svarbi ir esminė yra detalė – galios
struktūrose, disciplinos metoduose, taip pat ir kūne, kuris yra ypač detalus, panaudojamas išorės
struktūroms: „Žmogaus kūnas pakliūva į valdžios mašinerijos reples, jis išnaršomas nuo galvos iki kojų,
išnarstomas po kaulelį ir vėl iš naujo sudedamas. Gimsta „politinė anatomija“, kurią galima vadinti ir
„valdžios mechanika“. Ji paaiškina, kaip užvaldomi kitų kūnai – ne tik tam, kad darytų tai, ko iš jų
norima, bet ir tam, kad veiktų taip, kaip norima.“
Kaip matome, pjesės struktūra taip pat išskirstoma į
detales, atskiras erdves, kuriose veikia personažai. Tiek jie, tiek sukuriama scenos erdvė konstruktyvi,
narstoma ir skleidžiasi prieš žiūrovo akis.
Išorinis veiksmas vyksta tarp internato galios institucijų, prižiūrėtojų, muštruojančios vadovybės ir
sistemai prieštaraujančių paauglių. Ši institucija ir skriaudžiamojo nepasitenkinimas puikiai
pavaizduojamas režimo budinčiojo Roslevskio ir internato naujoko Sauliaus konfrontacijoje: „Vienuolika
kartų pabėgęs iš vaikų namų. Paskutinįkart sugautas Varšuvoje. Ligoninėj sužalojęs du sanitarus. Tavo
biografija?“ „Melagystės. Aš niekur nebėgiojau ir nieko nesužalojau. O jeigu tas lavonais prišvinkęs
buldogas pats įgrūdo man tarpudantin kumštį, tai aš, aš?!“