KIAULIŲ EKSTERJERO IR KONSTITUCIJOS RYŠYS SU PRODUKTYVUMU. KONSPEKTAS

Ištrauka

KIAULIŲ EKSTERJERO IR KONSTITUCIJOS RYŠYS SU PRODUKTYVUMU
Eksterjeras – tai išorinių kūno formų visuma. Vertinamas tam, kad būtų galima atrinkti geriausius
gyvulius tolesniam veisimui.
Vertinant kiaulių eksterjerą taikomi šie metodai:
1. Vertinimas balais.
2. Kūno dalių aprašymas.
3. Sutartiniais ženklais – trūkumų bei privalumų žymėjimas kiaulių kontūruose.
4. Matavimas ir kūno sudėjimo indeksų skaičiavimas.
5. Fotografavimas.
Vertinant eksterjerą būtinas nuoseklumas: pradedama nuo galvos, einama uodegos link ir baigiama galūnėmis.
Vertinami gyvuliai turi stovėti ant kieto, lygaus ir neslidaus pagrindo gerai apšviestoje vietoje.
Apžiūrimus gyvulius pirmiausia reikia įvertinti pagal jų atitikimą veislei, produktyvumo tipą ir lytį.
l. Vertinimas balais – tai vienas pagrindinių kiaulininkystės praktikoje naudojamų eksterjero
vertinimo metodų, skirtų kuilių ir paršavedžių įvertinimui
2. Kūno dalių aprašymas. Naudojantis pagalbine lentele, aprašomos visos vertinamo gyvulio kūno dalys.
3. Sutartiniai ženklai. Kontūre sutartiniais ženklais pažymimi eksterjero trūkumai ir privalumai
4. Matavimas ir kūno sudėjimo indeksų skaičiavimas. Šis metodas dažniausiai taikomas moksliniais
tikslais. Dažniausiai matuojamas kūno ilgis, aukštis ties ketera, krūtinės apimtis, krūtinės gylis ir
plotis. Atlikus matavimą iš gautų duomenų apskaičiuojami kūno sudėjimo indeksai (ilgakojiškumo,
formato, krūtinės, kompaktiškumo ir mėsingumo).
5. Fotografavimas. Gyvuliai fotografuojami ir vertinami iš nuotraukų. Nuotraukos naudojamos
katalogams, mokymo priemonėms ir kt.
Interjeras – tai gyvulių morfologinių, histologinių, biocheminių ir fiziologinių savybių visuma.
Vertinant interjerą tiriamas kraujas, raumenys, kaulai, oda, šeriai, vidaus organai ir kt.
Tyrimo metodai:
1. Kraujo tyrimai.
2. Rentgeno tyrimai.
3. Histologiniai tyrimai.
4. Fiziologiniai tyrimai.
5. Medžiagų apykaitos tyrimai.
6. Ultragarsinis tyrimas.
7. Biocheminiai ir imunologiniai tyrimai.