KETVIRTOJE KLASĖJE IŠEITOS MEDŽIAGOS KARTOJIMO IR KLAIDŲ TAISYMO BŪDAS

Ištrauka

TAISANT RAŠTO DARBUS, APTARTOS IR
JAU Į UŽRAŠUS ĮTRAUKTOS SUNKIOS
ŽODŽIO DALYS TIK PABRAUKIAMOS,
NEAPTARTOS –IŠTAISOMOS.
KETVIRTOJEKLASĖJE
IŠEITOSMEDŽIAGOS KARTOJIMO
IR KLAIDŲ TAISYMO BŪDAS

KLAIDŲ TAISYMAS
ŽODŽIAI AR
SAKINIAI
TAISYKLĖS PAVYZDŽIAI
ANT LINO
ŽIEDO BITUTĖ
DUZGIA.
ABEJOJANT DĖL IIR UARBA DĖL
YIR ŪRAŠYBOS ŽODŽIO
ŠAKNYJE, REIKIA:
LINAS(PLUOŠTINIS
AUGALAS)
LYNAS(ŽUVIS)
LYNAS(PLIENINĖ VIRVĖ)
BITĖ
BURĖ(LAIVO)
BŪRĖ (ČIGONĖ IŠ KORTŲ)
BURTI, BURIA, BŪRĖ
DŪGZTI, DŪZGIA, DŪZGĖ
UPĖ
a)PAMATYTI, KURI TAI ŽODŽIO
DALIS,
b)KAI DIKTUOJAMA, KLAUSYTIS
TARIMO,
c)KAI NEDIKTUOJAMA,
ABEJOJANT GERIAU PALIKTI
TUŠČIĄ VIETĄ. GALIMA JĄ
APIBRAUKTI, PVZ.: ?
d)TAISANT KLAIDAS, TĄ ŽODĮ
NURAŠYTI IŠ ŽODYNĖLIO.
Ū

KLAIDŲ TAISYMAS
ŽODŽIAI AR
SAKINIAI
TAISYKLĖS PAVYZDŽIAI
buvimas
būsena
Žodis išvestinis. Nėra žodyne. V kl.
mokinio sąsiuvinyje toks žodis padaromas,
pvz.:
būti, būva, buvo
buvo + imas = buvimas
priesaga prasideda balse
būti, būva, buvo
būti+ sena=būsena
priesaga prasideda priebalse
griūti, griūva, griuvo
griuvo+ėsis=griuvėsis
priesaga prasideda balse
vy-ti, veja, vijo
vyti+ tynės=vytynės
priesaga prasideda priebalse

Linksniuojamųkalbos dalių galūniųrašyba
Rašant lietuvių kalbos linksniuojamų kalbos dalių galūnes, dažnai
būna neaišku, kuria raide žymėti garsą „e“, kai tas garsas girdimas
po minkštaitariamo priebalsio.
Nors daiktavardžių ir būdvardžių linksniuotės būdavo dar neišeitos,
bet supažindindavau su linksniuočių lentelėmis, kurių galūnės būdavo
spalvotos. Pagal tas galūnes ir išvesdavome rašybos taisykles.
Tų, spalvintų,
daiktavardžių linksniuočių lentelių spalvų reikšmės:
1.Nespalvintos galūnės reiškia, kad rašybos sunkumų nėra.
2.Raudonai spalvintas linksnio pavadinimas ir galūnės reiškia, kad
galūnės rašyba priklauso nuo kilmininkolinksnio galūnės.

Linksniuojamųkalbos dalių galūniųrašyba
3. Žaliaispalvintas linksnis ir galūnė reiškia, kad vietininkų
paskutinė raidė visada „e“.
4. Juodai paryškintaslinksnis ir galūnė reiškia, kad vienaskaitos
galininko ir daugiskaitos kilmininko galūnėje visada rašome nosinę.
5. Kai galūnę parašome raudonai, o nosinę juodai, reiškia, kad
balsės rašyba (pvz.: „e“ ar „(i)a“) priklauso nuo kilmininko linksnio
galūnės,nosinę rašome todėl, kad galininko linksnis, pvz:
G. ką? gėl -ę.
Pastaba.
Kituose puslapiuose –daiktavardžių linksniuočių lentelės.

1 lentelė
Lietuvių kalbos daiktavardžiairašybos ir linksniavimo reikalu
yra suskirstyti į penkiaslinksniuotes,
kurios nustatomos pagal vienaskaitos linksnius:
V. kas?
K. ko?
pvz.:Pirmąjalinksniuote linksniuojami
tie daiktavardžiai, kurie turi
tokias galūnes:
vienaskaita
V. kas?Žilvin -as, vėj -as, žvej -ys, žod -is
K. ko? -o, -o, -o,(i)-o

2lentelė
I linksniuotėsdaiktavardžių linksniavimo pavyzdžiai
Vienaskaita
V. kas? vėj -as Žilvin -as Žilvinėl -is žvej -ys
K. ko?vėj -o Žilvin -oŽilvinėl(i) -o žvej -o
N. kam? vėj -ui Žilvin -ui Žilvinėl(i) -ui žvej -ui
G. ką?vėj -ą Žilvin -ąŽilvinėl(i) -į žvej -į
Įn. kuo?vėj -u Žilvin -u Žilvinėl(i) -u žvej -u
Vt. kur?vėj -yje Žilvin -eŽilvinėl(i) -yježvej -yje
kame?vėj -uje Žilvinėl(i) -y žvej -yj
vėj -yj žvej -y
vėj -y
Š. vėj -i Žilvin -ai Žilvinėl -i žvej -y
vėj -au Žilvin -eŽilvinėl
Žilvine, Žilvinėl, jau saulelė žemai!
(S. N.)
K. ko?vėj -o, Žilvin -o,Žilvinėl(i) -o,žvej -o

3lentelė
I linksniuotėsdaiktavardžių linksniavimo pavyzdžiai
Daugiskaita
V. kas? vėj -ai Žilvin -as Žilvinėl -is žvej -ys
K. ko?vėj -ų Žilvin -ų Žilvinėl(i) -ų žvej -ų
N. kam? vėj -amsŽilvin -ams Žilvinėl(i) -amsžvej -ams
G. ką? vėj -us Žilvin -us Žilvinėl(i) -us žvej -us
Įn. kuo?vėj -aisŽilvin -ais Žilvinėl(i) -aisžvej -ais
Vt. kur?vėj -uose Žilvin -uoseŽilvinėl(i) -uosežvej -uose
kame?
Š. vėj -ai Žilvin -ai Žilvinėl(i) -ai žvej -ai
II linksniuotelinksniuojami tie daiktavardžiai, kurie
turi tokias galūnes:
vienaskaita
V. kas? vyšn(i)-a, dain-a, mart -i, gėl-ė
K. ko?vyšn(i)-os, dain-os, marč(i) -os, gėl-ės

4lentelė
Vienaskaita
V. kas? gėl -ė dain-a vyšn(i)-a mart -i
K. ko?gėl -ės dain-osvyšn(i)-osmarč(i) -os
N. kam? gėl -ei dain-ai vyšn(i)-aimarč(i) -ai
G. ką?gėl -ę dain-ąvyšn(i)-ą marč(i) -ą
Įn. kuo?gėl -e dain-a vyšn(i)-a marč(i) -a
Vt. kur?gėl -ėje dain-ojevyšn(i)-ojemarč(i) -oje
kame?
Š. gėl -e dain-a vyšn(i)-a mart -i
Daugiskaita
V. kas? gėl -ės dain-os vyšn(i)-os marč(i) -os
K. ko?gėl(i) -ųdain-ų vyšn(i)-ų marč(i) -ų
N. kam? gėl -ėms dain-oms vyšn(i)-oms marč(i) -oms
G. ką? gėl -es dain-as vyšn(i)-asmarč(i) -as...