KETVERIŲ - PENKERIŲ METŲ VAIKŲ SANTYKIŲ SU BENDRAAMŽIAIS UGDYMAS ŽAIDŽIANT

Ištrauka

KETVERIŲ - PENKERIŲ METŲ VAIKŲ SANTYKIŲ SU BENDRAAMŽIAIS UGDYMAS ŽAIDŽIANT
Profesinio bakalauro baigiamasis darbas

Turinys
Lentelių sąrašas.....................................................................................................................................3
Paveikslų sąrašas..................................................................................................................................4
Terminų ir sąvokų žodynas...................................................................................................................5
Santrauka..............................................................................................................................................6
Summary...............................................................................................................................................7
Įvadas....................................................................................................................................................8
1. KETVERIŲ-PENKERIŲ METŲ VAIKŲ SANTYKIŲ SU BENDRAAMŽIAIS UGDYMO 
ŽAIDŽIANT TEORINĖ ANALIZĖ..................................................................................................10
1.1. Ketverių-penkerių metų vaikų psichosocialinė raida..................................................................10
1.2. Ketverių-penkerių metų vaikų santykių su bendraamžiais ypatumai..........................................12
1.3. Žaidimas – pagrindinė ikimokyklinio amžiaus vaikų veikla.......................................................14
1.3.1. Ikimokyklinio amžiaus vaikų žaidimų klasifikacijos...............................................................16
1.3.2. Žaidimo vaidmuo ugdant ketverių-penkerių metų vaikų santykius su bendraamžiais.............18
2. TYRIMO METODOLOGIJOS APŽVALGA................................................................................23
3. KETVERIŲ-PENKERIŲ METŲ VAIKŲ SANTYKIŲ SU BENDRAAMŽIAIS UGDYMO 
ŽAIDŽIANT EMPIRINIS TYRIMAS...............................................................................................27
3.1. Ketverių-penkerių metų vaikų santykių su bendraamžiais ugdymo tyrimo rezultatų analizė 
pedagogų požiūriu..............................................................................................................................27
3.2. Tėvų nuomonės apie ketverių-penkerių metų vaikų santykių su bendraamžiais ugdymą 
žaidžiant tyrimo rezultatų analizė.......................................................................................................38
Išvados ir pasiūlymai..........................................................................................................................49
Literatūros sąrašas..............................................................................................................................51

Įvadas
Temos aktualumas. Šiuolaikinėje, sparčiai besikeičiančioje visuomenėje, intensyviai auga
skaitmeninių technologijų paklausa, o kartu kinta ir augančių vaikų subtilybės bei požiūris į jų
ugdymąsi. Svarbu pabrėžti, jog šiuolaikinė vaikų karta įvardijama kaip novatoriška, drąsi, smalsi,
pasižyminti užsidegimu išbandyti naują veiklą, noru spręsti problemas, tyrinėti, pažinti ir patirti
neatrastas galimybes (Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2015). Šie požymiai gali
pagrįsti, jog šiuolaikiniai vaikai auga kitaip negu dabartinė suaugusiųjų karta, o tai lemia juos
supantis kitoks kontekstas (Burvytė, Šikšnienė, Beliajava, 2020). Todėl pagrindinis ugdytojų
uždavinys – tikslingai ugdyti vaiką, pasirenkant tinkamiausią būdą lavinti bei stiprinti būtinus
gebėjimus: diegti vertybes, skatinti pažinti, patirti bei tyrinėti mus supantį pasaulį, aplinką
(Starkutė, Neimantė, 2021 cit. iš Šveikauskaitė).
Naujausiose ikimokyklinio ugdymo programos gairėse siūloma vadovautis ir taikyti
žaidimą kaip vieną pagrindinių ugdymo metodų ikimokyklinio amžiaus vaikui, jo formavimuisi,
prigimtinių gebėjimų vystymuisi bei santykių kūrimuisi ne tik su pačia aplinka, bet ir su aplinkiniais
(Lietuvos respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras, 2023). Svarbu paminėti, jog kaip ir
vaiko visokeriopų įgūdžių ugdymas yra ypatingai reikalingas ir svarbus ikimokykliniame amžiuje,
lygiai taip pat svarbus yra ir vaikų santykių su bendraamžiais formavimas. Vaikai ketverių-penkerių
metų amžiaus laikotarpyje aktyviau komunikuoja su bendraamžiais, žaidžia, mokosi suprasti vienas
kitą, todėl atžalai augant bendravimas tampa dar reikalingesnis ir sudėtingesnis, kadangi ugdomi ne
tik komunikavimo, bet ir elgesio, emocijų, suvokimo gebėjimai, kurie svarbūs tolimesniam vaiko
vystymuisi (Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2014).
Svarbu akcentuoti, jog vaiko santykio kūrimuisi su bendraamžiais, taip pat ir jo
asmeninėms savybėms, pažintiniams, emociniams įgūdžiams bei saviraiškos plėtimuisi ugdyti ir
lavinti svarbus žaidimas (Liubinienė, 2011). Įvairūs autoriai šią veiklą įvardija kaip pagrindinę
ugdymo priemonę ir veiklą, kuri vaikui teikia ne tik didelį malonumą, bet ir padeda atskleisti savo
asmenines savybes, charakterio bruožus, moko bendrauti tarpusavyje, dalintis, pažinti naujus
reiškinius, spręsti problemas bei per įvairias sritis ir patirtis užaugti visaverčiu žmogumi (Brėdikytė,
Brandišauskienė, Sujetaitė- Volungevičienė, 2015; Hakkarainen ir kt., 2015; Burvytė, 2019). Taigi,
žaidimas – ypatingai reikšmingas daugelyje sričių – kaip ir ugdant vaikų santykius su
bendraamžiais autorius Legkauskas (2015) teigia, kuo anksčiau pradedama ši veikla, tuo labiau
įgyjami svarbūs, reikalingi įgūdžiai. Tai leidžia suvokti, kad žaisdami vaikai ne tik mokosi užmegzti
santykius su kitais, bet ir formuoja asmeninių bruožų, elgsenos, suvokimo ir kitų įgūdžių pradmenis.
Apie vaikų ugdymui reikšmingą žaidimą aiškina ir nagrinėja daugelis autorių: Liubinienė,
2011; Žukauskienė, 2012; Hakkarainen ir kt., 2015; Jakimavičienė, 2017 ir kt. Rašytojai pažymi,
kad žaidimas – ypatinga ir reikalinga veikla ypač ikimokykliniame amžiuje. Būtent šis amžiaus tarpsnis
yra svarbus, kadangi tuomet formuojasi vaiko mąstymas, suvokimas, dėmesio koncentracija,
pažinimo, kalbos bei bendravimo gebėjimai (Lietuvos respublikos švietimo, mokslo ir sporto
ministerija, 2015). Todėl ir vaikų santykių su bendraamžiais ugdymui ši veikla turi didelę reikšmę.
Plačiąja prasme daugelyje šaltinių...