KETVERIŲ-PENKERIŲ METŲ VAIKŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMAS TAIKANT ŽAIDIMO METODĄ

Ištrauka

KETVERIŲ-PENKERIŲ METŲ VAIKŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMAS TAIKANT ŽAIDIMO METODĄ
Profesinio bakalauro baigiamasis darbas

Turinys
Paveikslų sąrašas..................................................................................................................................3
Sąvokų žodynas....................................................................................................................................4
Santrauka..............................................................................................................................................5
Summary...............................................................................................................................................6
1. IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ KŪRYBIŠKUMĄ SKATINANČIOS APLINKOS 
MODELIAVIMAS TEORINĖ ANALIZĖ...........................................................................................9
1.1 Kūrybiškumo samprata ir pagrindiniai bruožai..............................................................................9
1.2 Ketverių – penkerių metų vaikų kūrybiškumo ypatumai..............................................................12
1.3. Kūrybiškumą skatinančios aplinkos ir žaidimo taikymo svarba.................................................16
2. TYRIMO METODIKOS APŽVALGA..........................................................................................22
3. KETVERIŲ – PENKERIŲ METŲ VAIKŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMAS TAIKANT 
ŽAIDIMO METODĄ EMPIRINĖ ANALIZĖ...................................................................................25
3.1 Pedagogųnuomonė apie ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumą skatinančios aplinkos 
modeliavimą kiekybinio tyrimo rezultatų analizė...............................................................................25
3.2 Pedagogų nuomonė apie ketverių – penkerių metų vaikų kūrybiškumo ugdymą taikant žaidimo 
metodą kiekybinio tyrimo rezultatų analizė........................................................................................33
Išvados ir pasiūlymai..........................................................................................................................41
Literatūros sąrašas...............................................................................................................................43
Priedai

Įvadas
Temos aktualumas: Šiuolaikinė visuomenė yra sparčiai besivysti skaitmeninių
technologijų, konkurencingo pasaulio dalis. Žmogui keliami dideli reikalavimai dėl greitai kintančių
ekonominių sąlygų, globalizacijos. Vaicekauskienė (2009) mini, kad norint išlikti konkurencingu
žmogumi, asmuo turėtų pasižymėti lankstumu, savarankiškumu, iniciatyvumu bei kūrybiškumu.
Natūraliai kyla klausimas: kaip tapti tokiu žmogumi?
Žmogaus asmenybė, charakteris, gebėjimai, kūrybiškumas pradeda reikštis jau pirmaisiais
vaiko metais. Pasak psichologo Becker-Textor (2001), palankiausias vaiko gebėjimų tobulėjimas
yra ikimokyklinis amžius, ypatingai ketvirtaisiais – penktaisiais
ugdytinio metais pasireiškiantis kūrybiškumas. Vaikai yra imlūs žinioms, smalsūs, nori tyrinėti bei
pažinti aplink juos supantį pasaulį. Ikimokyklinio amžiaus vaikų mąstymas nėra dar suvaržytas
stereotipų, nuomonių, jie mąsto laisvai, situacijas vertina taip kaip mato. Nemokėdami sklandžiai
kalbėti ar išreikšti savo minčių, emocijų, dažniausiai vaikai kūrybiškumą perteikia savo veiklose,
darbeliuose ar žaisdami.
Mokslininkai aiškindamiesi kūrybiškumo fenomeną, atkreipia dėmesį ir į aplinkos reikšmę
bei svarbą kūrybiškumui plėtoti (Vaicekauskienė, 2009). Anot Grakauskaitės-Karkockienės (2006),
Žukauskienės (2007) ir kt., kūrybiškumo palankiai aplinkai būdingi panašūs požymiai,
nepriklausomai nuo srities, kurioje kūrybiškumas skatinamas. Aktualu išsiaiškinti, kokias palankios
aplinkos modeliavimo variacijas pateikia skirtingi autoriai. Be to, Denham, Bassett ir Wyatt (2015)
mini, jog vaiko aplinka yra svarbus informacinis šaltinis, kuris būtinas tobulėjimui. Vaikas
ikimokyklinėje įstaigoje privalo prisitaikyti prie situacijų, naujo turinio, įvairių socialinių vaidmenų.
Šioje situacijoje, ugdytiniui padeda jo kūrybiškumas, todėl būtina vaikui sukurti saugią, laisvą
aplinką, kuri skatintų tyrinėti, atrasti, bendrauti, žaisti. Aplinka vaikui turi daryti teigiamą įtaką, kuri
paspartintų ugdymo procesą. Bardauskaitė, Jakimavičienė ir Sadauskienė (2016) kalba, kad vaiko
kūrybiškumą ir socialinę kompetenciją galima ugdyti per žaidimus ir ugdytinio patirtį. Tai
šiuolaikiškas ugdymo metodas, kai vaikai žaisdami tyrinėja, eksperimentuoja, atranda, patiria,
diskutuoja, samprotauja, sutelkia dėmesį ir lavina kritinį mąstymą bei fizinius įgūdžius. Mačiulienės
(2021) teigimu, vaikai žaisdami lavina vaizduotę bei kūrybiškumą, loginį mąstymą, savikontrolę,
būna labiau fiziškai aktyvesni. Taip pat Bagdonas ir Lapajūtė-Vadeikienė (2016) pabrėžia, kad
ypatingai ketverių - penkerių metų vaikai gauna didžiulę naudą žaisdami, nes natūraliai skatinami
bendrauti ir bendradarbiauti tiek su bendraamžiais, tiek su pedagogais, tiek su tėvais, taip
pasiekiamas visavertis ugdymas. Žaisdami vaikai patiria gerų emocijų, mažėja kalbiniai
barjerai, plečiamas žodynas, taip gali lengviau išreikši, perteikti savo kūrybiškumą. Autorių teigimu, vaikų
kūrybiškumui didelę įtaką daro pedagogai, kurie siekia ugdyti vaikų pasitikėjimą pasauliu, ugdyti
savarankiškumą, padėti jiems ugdyti asmenybę ir skatinti jų individualumą bei unikalumą.
Problematika. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumą skatinančios palankios aplinkos
būtinos norint užauginti iniciatyvią, lanksčią, kritinį mąstymą turinčią visuomenę. Kitaip tariant,
veikli visuomenė – svarbus šalies išteklius, turintis vaizduotę, kritinį mąstymą bei kūrybiškumą,
kurie pradedami formuoti nuo pat mažens sudarant palankias, skatinančias aplinkos modeliavimo
sąlygas. Pravackienė ir Bagdonas (2016) mini, kad „<...> literatūroje nėra dažnai akcentuojama
ugdomosios aplinkos įtaka vaikų kūrybiškumo ugdymuisi <...>“ (p. 162). Taip pat svarbu apžvelgti,
kokią įtaką daro ketverių - penkerių metų vaikų kūrybiškumui plėtoti žaidimo metodo taikymas.
Duoblienė (2006) teigia, jog žaidimas turi didžiulę įtaką vaikų psichiniam bei fiziniam brendimui.
Vaiko asmenybė ugdoma...