Kelių transporto sukeliamos taršos mažinimo priemonių efektyvumas

Ištrauka

TURINYS
SANTRAUKA 3
SUMMARY 4
ĮVADAS 5
1. KELIŲ TRANSPORTO TARŠOS PROBLEMOS TEORINIAI ASPEKTAI 7
1.1. Kelių transporto sukeliamos taršos rūšys 7
1.2. Neigiamas krovininio transporto poveikis aplinkai 10
1.3. Kelių transporto taršos mažinimo priemonės 14
1.4. Krovininio transporto neigiamo poveikio aplinkai vertinimo būdai 20
1.5. Lietuvos Respublikos politikos priemonės mažinant krovininių transporto priemonių taršą 24
2. KELIŲ TRANSPORTO TARŠOS PROBLEMOS EMPIRINIAI ASPEKTAI 29
2.1. Tyrimo metodologija 29
2.2. Tyrimo rezultatų analizė 31
2.3. Tyrimo rezultatų apibendrinimas 39
IŠVADOS 41
LITERATŪROS SĄRAŠAS 42
LENTELIŲ SĄRAŠAS 44
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 45

SANTRAUKA
Darbo temos aktualumas. Kelių transporto taršos mažinimo priemonių tyrimas yra svarbus
dėl neigiamo poveikio aplinkai ir sveikatai, nes transportas yra pagrindinis oro taršos šaltinis,
skleidžiantis šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir smulkias daleles. Tyrimas atskleidžia būtinybę
stiprinti šias priemones siekiant subalansuoti ekonomikos augimą ir aplinkos apsaugą, ypač
atsižvelgiant į augančią pasaulinę prekybą ir griežtėjančius aplinkosaugos reglamentus.
Objektas: kelių transporto priemonių sukeliamos taršos mažinimo priemonių efektyvumas.
Tikslas: nustatyti kelių transporto priemonių sukeliamos taršos mažinimo priemonių
efektyvumą.
Teorinės analizės esmė. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjamas kelių transporto keliamas
neigiamas poveikis aplinkai, detalizuojama, kaip išmetamieji teršalai prisideda prie oro, triukšmo ir
vandens taršos. Aptariamos esamos taršos mažinimo priemonės, tokios kaip emisijų normos ir
alternatyvių degalų naudojimas, bei jų efektyvumas Lietuvos kontekste.
Tyrimo charakteristika. Šiame bakalauro darbe vertinamas taršos mažinimo priemonių
efektyvumas Lietuvos kelių ir krovininiame transporte, taikant kokybinius pokalbius su aplinkosaugos
agentūrų suinteresuotomis šalimis. Tyrime įvertinami dabartiniai iššūkiai ir siūlomos ateities
strategijos, kaip pagerinti aplinkos apsaugą krovinių vežimo sektoriuje.
Pagrindinės darbo išvados. Šiam tyrimui atlikti interviu pabrėžia Lietuvos taršos mažinimo
priemonių krovininio transporto sektoriuje efektyvumą. Suinteresuotosios šalys pabrėžia teigiamą
poveikį oro kokybei ir siūlo toliau tobulinti politiką ir infrastruktūrą, siekiant paremti vykstantį
perėjimą prie švaresnių transporto technologijų.
Darbo praktinis reikšmingumas ir pritaikymo galimybės. Šiame darbe pateikiamos
praktinės įžvalgos, analizuojant taršos mažinimo strategijas Lietuvos kelių transporto sektoriuje,
identifikuojant efektyvias politikos kryptis ir tiksliai nurodant tobulinimo sritis. Tai padeda politikos
formuotojams, pramonės suinteresuotosioms šalims ir infrastruktūros planavimui, prisideda prie
geresnės oro kokybės, visuomenės sveikatos ir tvaraus transporto vystymosi.
Raktiniai žodžiai: krovinio transporto tarša, emisijų mažinimo strategijos, aplinkos politikos
analizė, tvaraus transporto iniciatyvos.

ĮVADAS
Temos aktualumas. Kelių transporto, ypač krovininio, taršos mažinimo priemonių
veiksmingumas yra tema, kurią svarbu tirti dėl reikšmingų pasekmių aplinkai, sveikatai ir ekonomikai.
Kelių transportas yra vienas iš pagrindinių oro taršos šaltinių, išskiriantis didžiulį kiekį šiltnamio efektą
sukeliančių dujų ir kietųjų dalelių, kurios daro tiesioginį poveikį aplinkai, pavyzdžiui, klimato kaitą ir
netiesioginį poveikį sveikatai dėl kvėpavimo takų ir širdies ir kraujagyslių ligų (Hester, 2017). Be to,
oro tarša sukelia ekonominius nuostolius, nes didėja nacionalinės sveikatos priežiūros išlaidos ir
sumažėja darbo jėgos našumas. Augant pasaulinei prekybai ir didėjant krovininio transporto paklausai,
svarbu suprasti ir tobulinti taršos kontrolės priemonių efektyvumą, kad būtų pasiekti tvaraus vystymosi
tikslai – subalansuoti ekonomikos augimą ir aplinkos apsaugą. Ši tema labai aktuali, nes vis daugiau
vyriausybių ir organizacijų įgyvendina įstatymus ir kitus teisės aktus siekdamos aplinkosaugos tikslų ir
pagerinti oro kokybę (Polednik ir kt., 2021).
Temos naujumas. Naujumas kyla dėl to, kad pasikeitė technologijos ir susijusi logistikos
politika, dažnai nulemta nulinės emisijos reikalavimų arba kelių transporto alternatyvų. Šios
transformacijos apima 8 klasės elektrinius ir vandenilio kuro elementų sunkvežimius, dirbtinio
intelekto programinę įrangą srautams organizuoti arba geležinkelius ar vandens kelius, kad iš tikrųjų
būtų galima perkelti daiktus (ROse, 2019). Be technologijų, sparčiai keičiasi ir reguliavimo aplinka.
Nulinės emisijos standartai sunkiasvorėms transporto priemonėms, taip pat paskatos, pvz., CO2 pagrįsti
krovinių vežimo keliais mokesčiai, atsiranda. Dabar galime ištirti,...