Kauno pilies istorija ir architektūriniai ypatumai

Ištrauka

Šiame darbe aprašomas objektas – Kauno pilis, kurios, deja, šiuo metu išlikę tik maždaug
trečdalis. Yra išlikę: gynybiniai grioviai su dalimi pirmosios pilies pietinės sienos, antrosios pilies pietinė
siena, dalis rytinės ir vakarinės sienų bei pietryčių ir pietvakarių bokštai, statyti XIV a. pab., bastėjos
įtvirtinimai iš XVI a. Išlikusios pilies liekanos yra ant Neries pirmosios viršsalpinės terasos šlaito. Pilies
pietinėje pusėje dabar yra Papilio gatvė, rytinėje pusėje link pilies veda Pilies ir Šv. Gertrūdos gatvės.
Vakarų ir šiaurės pusėje, nusileidus šlaitu, atsiduriama prie Neries ir Nemuno santakos.
Žemėlapis – iš www.maps.lt (žiūrėta 2009-05-03).
Kauno pilies liekanos pažymėtos 17 numerėliu.
Kauno pilis turi ne vieną vertę – tai istorinė, memorialinė, architektūrinė-meninė, archeologinė.
Šiame darbe bus analizuojamos būtent dvi pirmosios vertės.
Į Kauno pilį kaip turinčią istorinę vertę pirmiausiai galima pažvelgti per reiškinį. Štai istorikas A.
Kuncevičius teigia, jog: „pilis viduramžiais – tai uždaras, gynybinis ir gyvenamasis kompleksas.
Lietuvoje mūrinių viduramžių pilių buvo tik keletas ir jos žiedu apjuosė teritoriją nuo Kauno, link
Gardino, Lydos, Krėvos, Medininkų, o jį uždarė Trakų bei Vilniaus pilių kompleksai (čia nepaminėta
Klaipėdos pilis, kurią pastatė ir naudojo Livonijos ir Vokiečių ordinai). Viduramžiais mūro pilis – ne tik
galingiausias to meto įtvirtinimas, bet ir šalies valdovų, didikų rezidencija. Jų statyba ir gynyba reikalavo
daugelio žmonių pastangų ir didelių lėšų. Todėl visuose kraštuose mūro pilių statybos pradžia tiesiogiai
siejasi su valstybės atsiradimo ir jos stiprėjimo raida“. Kauno pilis architektūros istorikų tradiciškai
laikoma seniausia Lietuvos pilimi, tad pagal istoriką Lietuvos valstybės pradžia – atsiradimu ir vystymusi
– būtų siejama su XIV a. antrosios pusės pradžia.