KAS YRA FILOSOFIJA?

Ištrauka

REFERATAS
KAS YRA FILOSOFIJA?

TURINYS
Įvadas.............................................................................................................................3
1. FILOSOFIJOS SAMPRATA.............................................................................................4
1.1 Žodžio kilmė..........................................................................................................4
1.2 Filosofijos pradžia ir eiga.......................................................................................4
2. FILOSOFIJA IR KITA......................................................................................................5
2.1 Filosofija ir specialieji mokslai...............................................................................5
2.2 Filosofija ir religija.................................................................................................6
2.3 Filosofija ir menas.................................................................................................7
2.4 Filosofija ir ideologija.............................................................................................7
3.FILOSOFIJOS APIBRĖŽTIS, SUPRATIMAS IR SKIRSTYMAS ...........................................8
3.1 Filosofijos apibrėžtis..............................................................................................8
3.2 Kaip filosofiją supranta skirtingi autoriai...............................................................9
3.3 Filosofijos skirstymas............................................................................................9
Išvados.........................................................................................................................11
Literatūra......................................................................................................................12

Įvadas
Bet kokia pažintis su nauja sritimi ar disciplina turi būti pradedama nuo pačių elementariausių,
esminių dalykų. Nors jau išklausiau beveik visą tiek filosofijos, tiek ugdymo filosofijos paskaitų
kursą, tačiau mano pažintis su filosofijos disciplina dar tik prasideda. Norėdama dar labiau įsigilinti
į pačius filosofijos pagrindus ir pasirinkau šią temą: „Kas yra filosofija?“
Šiame darbe aptarsiu filosofijos žodžio kilmę, filosofijos sąryšius su kitais dalykais. Be to, bandysiu
apibrėžti filosofiją ir parodysiu kaip ją apibrėžia įvairūs autoriai bei koks yra jos skirstymas.

1. FILOSOFIJOS SAMPRATA
1.1 Žodžio kilmė
„Filosofija“ – tai graikiškos kilmės žodis, sudarytas iš veiksmažodžio „philein“ („mylėti“) ir
daiktavardžio „sophia“ („išminčius, išmintis“). Dažniausias tiesioginis vertimas yra „išminties
meilė“ (Anzenbacher A. Filosofijos įvadas, 1992. p. 16). Nors tiek Pitagoras (apie 590 – 500), tiek
Heraklitas Efezietis (apie 540 – 480) vartojo šį žodį ir kalbėjo apie filosofus, tačiau istorišką
reikšmę šiam žodžiui suteikė Sokratas (470 – 399), kurio pokalbį su išmintingąja Diotima apie
meilės dievą Erotą aprašė Platonas (427 – 347) dialoge „Puota“. Erotas gimė iš Ištekliaus ir
Skurdybės, todėl jis yra amžinas skurdžius, grubus, šiurkštus, basas, benamis – tikras motinos
Penijos (Neturtas) vaikas. Tačiau iš tėvo pusės Erotas yra drąsus, trokštantis pažinimo, taikantis į
tai, kas gražu ir gera. Taigi jis yra tarp išminties ir neišmanymo, nes joks dievas nėra nei filosofas
(išminties mylėtojas), nei geidžia tapti išminčiumi.
1.2 Filosofijos pradžia ir eiga
„Veik visi filosofai vienu balsu tvirtina, kad patyrimas yra bet kokio filosofavimo pradžia“ (ten
pat, p. 17). Viskas prasideda nuo įprasto, kasdienio pasaulio, kuriame mes orientuojamės,
susivokiame ir patiriame įvarius dalykus. Tad filosofija kyla ne iš mokslinio patyrimo būdo, bet „iš
ikimokslinio, kasdienio patyrimo“ (ten pat, p. 17). Tokiame patyrime pasaulis visuomet yra atviras,
mes laisvai galime pažinti ir veikti. Be to, patyrimas aptinkamas ir kalboje. Mūsų kasdienė kalba
yra „natūralioji“ – tokia, kuria laisvai šnekame, kuri yra atribota nuo mokslinių terminų (nors
specifinių terminų jau galime vis dažniau aptikti). Taigi santykis tarp kasdienio ir mokslinio
patyrimo gali būti prilygintas santykiui tarp kasdienės ir mokslinės kalbos.
„<...> kai mūsų pasaulis praranda savaimesuprantamybę ir įprastumą“ (ten pat, p. 18),
pavyzdžiui, įvairių „ribinių situacijų“: kaltės suvokimo, mirties akivaizdos ar kančios metu, tuomet
kyla filosofinis klausimas. Tradiciškai minimi du filosofinio klausimo atsiradimo impulsai:
nuostaba ir abejonė. Pasak Aristotelio, „nuostaba visuomet skatino žmones filosofuoti. Iš pradžių jie
stebėjosi tuo, ką tiesiogiai matė, bet nesuprato.“ (ten pat, p. 18) Nustebimas parodo, kad „kasdienis,
patyrimu grįstas žinojimas yra nežinojimas“ (ten pat, p. 19), vadinasi, mes suprantame, kad nieko
nežinome, tačiau tai supratę imame siekti žinojimo, skverbtis gilyn, nes norime atrasti atsakymus į
rūpimus klausimus. Kai pasaulis ar tam tikri dalykai praranda žinojimą, pagrįstą savaiminiu
supratimu, tuomet tas žinojimas tampa abejotinu. Keldami filosofinius klausimus, filosofai ar
tiesiog paprasti žmonės, siekia iš naujo pagrįsti žinojimą. Tačiau abejojimas turi būti radikalus, nes
tik tuomet įmanoma prieiti galutines išvadas, įveikti abejonę. Pasak Renė Dekarto, lotyniškas
posakis Cogito, ergo sum (Mąstau, vadinasi esu) yra teisingas tuo, jog galime lengvai sutikti, kad
„nėra nei Dievo, nei dangaus, nei žemės ir kad mes patys...