Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų pagarsinimo teisme legitimumas

Ištrauka

Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų pagarsinimo teisme legitimumas

TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................2
KALTINAMOJO, NUTEISTOJO IR LIUDYTOJO PIRMIAU DUOTŲ PARODYMŲ
PAGARSINIMO TEISME LEGITIMUMAS (TEISĖTUMO SĄLYGOS)........................4
PRIVALOMOS PARODYMŲ PAGARSINIMO SĄLYGOS................................................4
Kaltinamojo, nuteistojo ar liudytojo nebuvimas..........................................................5
Atsisakymas duoti parodymus......................................................................................7
Iš esmės skirtingų parodymų davimas teisiamajame posėdyje.....................................8
PAPILDOMOS PARODYMŲ PAGARSINIMO SĄLYGOS..............................................10
IŠVADOS.................................................................................................................................14
PRAKTINĖS UŽDUOTYS.....................................................................................................15
LITERATŪROS SĄRAŠAS...................................................................................................19

ĮVADAS
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 1 straipsnyje įtvirtintas
baudžiamojo proceso tikslas – maksimaliai greitai, išsamiai ir nepažeidžiant žmogaus bei piliečio
teisių ir laisvių atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, kad būtų
įgyvendintas teisingumas, t.y. nubaustas kaltas asmuo ir niekas nekaltas nebūtų nubaustas.
Baudžiamojo proceso normomis siekiama sudaryti sąlygas teisėtomis priemonėmis ginti
visuomenę nuo nusikalstamų veikų. Kartu pažymėtinas ir kitas ne mažiau svarbus
baudžiamojo proceso tikslas – užtikrinti ir asmens, įtariamo, kaltinamo nusikaltimo padarymu,
teisių bei laisvių apsaugą, išvengti nepagrįsto asmens baudžiamojo persekiojimo, neteisingos
bausmės. Todėl nusikaltimų išaiškinimą, baudžiamųjų bylų tyrimą reglamentuojančių normų
sistema demokratinėse valstybėse pagrindžiama lygybės įstatymui ir teismui, nekaltumo
prezumpcijos, viešo ir teisingo bylos nagrinėjimo, teismo ir teisėjo bešališkumo ir
nepriklausomumo, teismo ir kitų baudžiamojo proceso subjektų funkcijų atskyrimo, teisės į
gynybą garantavimo ir kitais principais. Visgi siekiant išsiaiškinti tiesą byloje ir įgyvendinti minėtus
baudžiamojo proceso tikslus, yra būtina surinkti visus bylai reikšmingus duomenis, nes tik remiantis
teisėtai surinktais bei tinkamai įvertintais duomenimis galima nustatyti tiesą byloje ir nubausti
nusikalstamos veikos padarymu kaltą asmenį.
Įrodinėjimo procesas – tai įstatymų reguliuojama veikla, kurios metu renkami ir pateikiami,
patikrinami ir vertinami reikšmingi duomenys. Teismas nuosprendį gali pagrįsti tik tai įrodymais,
kurie buvo išnagrinėti ir patikrinti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Ši nuostata neturėtų
būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendyje turi būti remiamasi tik tais kaltinamojo ir kitų
asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais
įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo
ištirti teisiamajame posėdyje.
Pagal BPK 276 str. 1 d. kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti
teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, jeigu jie buvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba
pirmiau teisme ir tik esant bent vienai šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytai sąlygai. Taigi
tik ikiteisminio tyrimo teisėjui ar anksčiau teisme duoti parodymai, kurie buvo laikantis įstatymo
pagarsinti teisme, gali būti laikomi įrodymais BPK 20 str. 1 d. prasme. Kita vertus įstatymų leidėjas
numato ir kitus atvejus, kada kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai gali būti
pagarsinami teisme.

Darbo tema – „Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų pagarsinimo
teisme legitimumas (teisėtumo sąlygos)“. Tema aktuali teismų praktikos prasme, kadangi teismai
dažnai pažeidžiaminėtą straipsnį ir nuosprendį pagrindžia ne tik teisme ištirtais įrodymai, bet
ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis, kurių teisme nepatikrina ir neįvertina, dažni ir tokie
atvejai, kai nuosprendis drindžiamas tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Darbo
tikslas – atskleisti BPK 267 str. taikymo legitimumą. Siekiant darbo tikslo naudotina tyrimo bazė
yra šie norminiai teisės aktai bei mokslinė literatūra: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodeksas, teisės specialistų mokslo darbai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika
analizuojamais klausimais.
Pagrindinis darbo tyrimo objektas BPK normų, susijusių su nagrinėjamais klausimais analizė.
Tyrimas atliktas taikant istorinį, aprašomąjį, lyginamosios analizės, loginį, sisteminį metodus