Kalio dihidrofosfato sintezė ir bioaktyviųjų sudėtinių trąšų gavimas

Ištrauka

Kalio dihidrofosfato sintezė ir bioaktyviųjų sudėtinių trąšų gavimas
Baigiamasis magistro projektas

Turinys
Lentelių sąrašas 8
Paveikslų sąrašas 9
Santrumpų sąrašas 11
Įvadas 12
1. Literatūros apžvalga 13
1.1. Augalų maisto medžiagos 13
1.2. Mineralinės trąšos 14
1.3. Kalio fosfatų savybės, panaudojimas 16
1.4. Kalio dihidrofosfato gamybos būdai 16
1.5. Lubinai ir juose esančios augalų maisto medžiagos 21
1.6. Trąšų granuliavimas 22
2. Tiriamoji dalis 25
2.1. Medžiagos ir metodai 25
2.1.1. Pradinės medžiagos 25
2.1.2. Cheminės analizės metodai 25
2.1.3. Fizikinių cheminių savybių nustatymo metodai 26
2.1.4. Instrumentinės analizės metodai 26
2.1.5. Kalio dihidrofosfato gavimas konversijos metodu 27
2.1.6. Lubinų paruošimo metodika 27
2.1.7. NPK trąšų granuliavimo metodika 27
2.2. Tyrimų rezultatai ir jų aptarimas 29
2.2.1. Kalio dihidrofosfato gavimas ir analizė 29
2.2.2. Organiniai azoto priedai 34
2.2.3. Granuliuotų trąšų gamyba 37
3. Inžinerinė dalis 47
4. Darbuotojų sauga ir sveikata 50
Išvados 52
Literatūros sąrašas 53
Publikacijos darbo tema 58

Įvadas
Kalio dihidrofosfatas – dėl savo unikalių cheminių bei fizikinių savybių plačiai naudojamas
įvairiose mokslo bei pramonės srityse. Junginio optinės savybės daro jį nepakeičiamu lazerių bei
optikos technologijų kūrimo procesuose. Dėl didelės augalų maisto medžiagų koncentracijos kalio
dihidrofosfatas naudojamas kaip trąšų sudedamoji dalis. Nepaisant didelės produkto paklausos,
kalio dihidrofosfato gamybos procesas tebėra nuolatinis tyrimo objektas, siekiant pagerint jo
kokybę bei sumažinti produkto kainą. Vienas naujausių būdų kalio dihidrofosfato gavimui yra
vykdant kalio chlorido ir amonio dihidrofosfato mainų reakcijas, pradėtas tirti Kauno technologijos
universitete. Šiuo būdu gaunamas pakankamai grynas kalio dihidrofosfatas, puikiai tinkantis trąšų
gamybai. Gautą medžiagą praturtinus azoto priedais, galima pagaminti NPK trąšas. Kaip organinis
azoto priedas granuliuotų trąšų gamyboje galėtų būti gausialapiai lubinai (Lupinus polyphyllus).
Lubinai, kaip ir visi ankštiniai augalai, pasižymi savybe dirvožemyje ir visose augalo dalyse kaupti
azotą. Be to, trąšų gamybai naudojant lubinus būtų sprendžiama ir invazinių augalų problema –
lubinus Lietuvoje sėti bei dauginti uždrausta, kadangi taip išstumiamos vietinės augalų rūšys. Trąšų
su organiniais priedais paklausa rinkoje vis didėja, kadangi vis labiau atsigręžiama į tikslingą
ūkininkavimą, tvarumo vystymą.
Darbo tikslas – nustatyti kalio dihidrofosfato gavimo vandeniniuose kalio chlorido ir amonio
dihidrofosfato tirpaluose sąlygas ir parinkti tinkamus komponentus bioaktyviosioms sudėtinėms
trąšoms gauti.
Uždaviniai:
1.atlikti augalų maisto medžiagų, organinių priedų bei granuliuotų sudėtinių trąšų gamybos
technologijų literatūros apžvalgą;
2.nustatyti kalio chlorido ir amonio dihidrofosfato sąveikos vandeniniuose tirpaluose produktus ir
parinkti geriausias kalio dihidrofosfato gavimo konversijos būdu sąlygas;
3.parinkti ir įvertinti skirtingų organinių priedų įtaką granuliuotų bioaktyviųjų sudėtinių trąšų
gavimui bei nustatyti geriausius proceso parametrus;
4.sukurti principinę technologinę schemą bioaktyviosioms sudėtinėms trąšoms gaminti;
5.apžvelgti su sudėtinių kompleksinių trąšų gamyba susijusius pavojus darbuotojų saugai ir
sveikatai.