Kalėdų šventės lyginamoji analizė

Ištrauka

KALĖDŲ ŠVENTĖS LYGINAMOJI ANALIZĖ

Keičiantis amžiams kinta ir mūsų tradicijos bei vertybės. Pavyzdžiui, anksčiau
garbintas šeimos paveikslas šiandieninėje vartotojiškoje visuomenėje tampa vis
mažiau vertingu. Suprantama, kad tokie drastiški pokyčiai paveikia ir tradicines
šventes. Viena iš jų- Kalėdos- senas šaknis turinti šventė, visiškai pasikeitusi
bėgant laikui. Europoje paplitus krikščionybei senosios tradicijos susipynė su
naujosiomis ir jas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Katalikiškosios
Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną.
Visų pirma, Kristaus gimimo istorija daugiausia remiasi Mato ir
Luko evangelijomis. Pagal šias evangelijas Kristų pagimdė mergelė
Marija Betliejuje, kur ji su savo vyru Juozapu buvo laikinai apsistoję.Pasekėjų
manymu, Kristaus gimimas- tai
išsipildžiusios judaizmo pranašystės apie mesiją. Anksčiau Kalėdos švęstos kiek
kitaip negu dabar. Pradėti galima nuo rimties kupino laikotarpio- Advento.
Adventas nėra vien lūkuriavimo laikas, tai laikotarpis, kurio metu svarbus
susikaupimas, tad buvo vengiama triukšmingų linksmybių, švenčių ir vestuvių.
Neleidžiama ir ilgai vakaroti, ypač po vidurnakčio, nes buvo manoma, kad
piktosios dvasios žmones persekioja. Su Adventu prasideda ir pasnikas.
Mėsiškų produktų kartais būdavo atsisakoma per visą Adventą, arba tris kartus
per savaitę — trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Lietuvos istorikė
etnologė I. Merkienė sako, kad iki pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje dar labai
stipriai buvo laikomasi pasninko. Dėl to iki pat Kalėdų lietuviai griežtai burnon
nedėdavo nė kąsnio mėsos produktų, o kartais ir pieno. XXI amžiuje Adventas
sutinkamas ne taip rimtai. Žmonės šiuo laikotarpiu vis tiek švenčia, valgo
mėsišką maistą ir gyvena visiškai sau įprastą gyvenimą. Nebėra paplitęs
mąstymas, jog tai- rimtas metas. Kalėdų laikotarpiu vienas iš pagrindinių
pasikeitusių dalykų- alkoholis. Nors žmonės vis dar ruošia 12 patiekalų,
susirenka prie stalo, tačiau, kitaip nei anksčiau, dabar nevengia pavartoti
alkoholio. Paklausta, ar tarpukariu žmonės prie stalo laiką leido su stikliuku
rankose, I. Merkienė nusijuokė: „Gerdavo, ką turėjo. Buvo ir toks metas, kai
degtinę gerdavo, bet nebuvo tokio gėrimo baisaus, kaip dabar – sėdi visi prie
stalo, turi po čierką ir visi turi būtinai gerti. Tas gėrimas buvo daugiau ritualinis
ir tokia buvo bendroji tvarka, nebūtinai per Kalėdas.” Nusigerdavo tik kaimo
pijokai. Anot jos, žmonės pradėjo labiau gerti prasidėjus sovietmečiui, nors juos
dėl to ir bausdavo, ir gaudydavo, ir drausdavo, tačiau alkoholio vartojimas plito
kaip epidemija. Kitas dalykas- eglutės puošimas. „Niekas tų eglučių nelaikė
būtinybe, net ir miesteliuose niekas nesiskubino to daryti. Eglutes dažniausiai
puošdavo dvaruose, pavyzdžiui Oginskių, kurie labai palaikė tautiškumą. Jie
kviesdavo savo kumečių vaikus ir dalindavo dovanėles“, – pasakoja 1937
metais gimusi istorikė. Dabar eglutės puošimas tapęs kone varžybomis.
Kiekvienais metais ginčijimasi dėl to, kurio miesto eglutė gražiausia.
Pamirštama, jog tikroji jos esmė turėtų būti Kalėdinės, mielos ir artimos širdžiai
dvasios skleidimas. Tas pats ir su dovanomis. Anksčiau vaikai džiaugdavosi
gavę saldainių ar kitų menkniekių, o dabar pasipiktina negavę naujo telefono. Ši
šventė įgijusi piniginę reikšmę ir prekeiviai stengiasi gauti kuo didesnį pelną.
Miestai puošiami mirgančiomis lemputėmis, prekybininkai kasmet vis anksčiau
ima siūlyti šventines nuolaidas. Dovanų pirkimas neretai tampa galvosūkiu:
nenuostabu, kad Kalėdos sukelia didelį stresą. Paštas dirba lėčiau nei paprastai,
nes nespėja išnešioti gausybės kalėdinių atvirukų. Viskas vis daugiau
sukomercinama.