Kalbų rūšys ir sakymo būdai

Ištrauka

KALBOS KULTŪROS IR VERSLO KORESPONDENCIJOS
KONTROLINIS DARBAS
Kalbų rūšys ir sakymo būdai

TURINYS
ĮVADAS 3
1. KALBOS SAMPRATA, KLASIFIKAVIMAS IR RŪŠYS 4
1.1. Informacinės kalbos 5
1.2. Apeliacinės kalbos 7
1.3. Emocinės kalbos 9
2. KALBOS SAKYMO BŪDAI 12
2.1. Teksto skaitymas 12
2.2. Sakymas atmintinai 13
2.3. Laisvas sakymas 14
2.4. Improvizavimas 15
IŠVADOS 16
LITERATŪRA 17

ĮVADAS
Sąvoka viešas kalbėjimas gali būti suvokiama gana plačiai. Tai ir kalbėjimas auditorijai
paskaitos metu, ir oficialios kalbos teisme ar seime, masinė komunikacija per radiją ar televiziją, kai
informacija klausytoją pasiekia netiesiogiai, o radijo bangomis. Retorikoje terminas viešasis
kalbėjimas apibrėžiamas kaip dvišalė komunikacija. Tačiau tai nėra dialogas, nors šiame procese
dalyvauja ir kalbėtojas ir klausytojas. Bene svarbiausias viešosios kalbos požymis yra tiesioginis
kontaktas tarp kalbėtojo ir klausytojų, tarp kurių užsimezga grįžtamasis ryšys.
Temos aktualumas. Visais laikais didelį vaidmenį vaidino politinės, teisinės kalbos,
akademinės, mokslinės, populiarios žinių propagavimo paskaitos ir kitos viešųjų kalbų rūšys.
Viešasis kalbėjimas arba menas kalbėti, gera iškalba dar nuo antikos laikų buvo labai svarbus ir
išplėtotas mokslas. Todėl šiame darbe plačiau bus analizuojamos pagrindinės kalbų rūšys, jų
klasifikacija bei kalbų sakymo būdai.
Darbo objektas – kalbų rūšys, jų sakymo būdai.
Darbo tikslas – išanalizuoti pagrindines kalbų rūšis ir jų sakymo būdus.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti kalbos klasifikavimą, išskirti pagrindines kalbos rūšis.
2. Išanalizuoti kalbos sakymo būdus.
Darbo metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė.