Kalbų mokėjimas ir karjera

Ištrauka

KALBŲ MOKĖJIMAS IR KARJERA

TURINYS
Įvadas 3
1. UŽSIENIO KALBOS NAUDA 4
1.1. Kultūrinė patirtis 4
1.2. Dėmesingumas 4
2. IMLUMAS UŽSIENIO KALBOMS 5
3. UŽSIENIO KALBA IR KARJERA 6
3.1. Darbdavių požiūris į daugiakalbystę 6
3.2. Karjeros galimybės 7
3.2.1. Tarptautinės organizacijos 7
3.2.2. Ambasados ir užsienio departamentai 7
3.2.3. Vertimo paslaugos 8
3.2.4. Užsienio kalbų mokymas 8
Išvados 9
Literatūros sąrašas 10

ĮVADAS
Lietuvių žodynas žodį karjera apibūdina kaip greitą ir sėkmingą kilimą tarnyboje,
visuomeninės bei mokslinės veiklos srityse. Iš tiesų, tai - labai nekonkretus bei nekorektiškas
paaiškinimas kas yra karjera, mat į šį žodį telpa kur kas daugiau būdvardžių. Susikurti karjerą gali
kiekvienas, ir kiekvieno žmogaus pasakojimas bus unikalus – nėra dviejų identiškų karjeros siekimo
istorijų. Daugelis įspūdingą karjerą padariusių žmonių apibendrindami teigia, kad karjera susideda
iš nuolatinio tobulėjimo tam tikrose, asmeniui priimtiniausiose srityse, darbui reikalingų žinių
kaupimo, darbo praktikos, skirtingo darbo rolių. Ne mažiau svarbi karjerai yra žmogaus
pasaulėžiūra – darbdaviai vertina savanorišką darbą, dalyvavimą įvairių organizacijų veiklose,
asmeninius hobius bei įgytą gyvenimišką patirtį skirtingose pasaulio šalyse (Marina Basangova
2016).
Neįprastas, tačiau asmens karjerai turintis nemažai reikšmės veiksnys yra užsienio kalbų
mokėjimas. Ne kiekvienam žmogui yra lengva mokytis naujų kalbų, ne visi sugeba įžvelgti jų naudą
gyvenime, dėl to negaišta laiko. Tačiau kiekvienas trokštantis pasiekti aukštų rezultatų gyvenime
turėtų skirti laiko savęs tobulinimui, neatmetant galimybės išmokti ir naują kalbą.
Darbo tikslas – nustatyti užsienio kalbų poveikį asmens karjerai.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti užsienio kalbų naudą žmogaus asmenybei;
2. Aptarti lietuvių imlumą užsienio kalboms bei veiksnius, skatinančius užsienio kalbų
mokymąsi;
3. Ištirti darbdavių požiūrį į daugiakalbius asmenis;
4. Aptarti daugiakalbio asmens karjeros galimybes.

1. UŽSIENIO KALBOS NAUDA
XIX amžiuje lietuvių kalbininkas, norminęs literatūrinę lietuvių kalbą, Jonas Jablonskis yra
pasakęs: „Maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos nemokėti“. Šiandien žmonių
požiūris apie užsienių kalbų mokėjimą yra smarkiai pakitęs.
Mokslininkų nustatyta, kad žmonės, kalbantys keliomis užsienio kalbomis yra labiau pratę
įsigilinti į kalbos sandarą, tad yra raštingi ir gimtąja kalbą.
Manoma, kad šiais laikais žmogus, mokantis ne tik savo, bet dar ir kitų tautų kalbas – tikra
vertybė (Bernardinai, 2014).