KALBOS SUTRIKIMAI

Ištrauka

KALBOS SUTRIKIMAI

Turinys
ĮVADAS 3
1. KOMUNIKACIJOS, KALBOS IR KALBĖJIMO SAMPRATA 4
2. KOMUNIKACIJOS, KALBOS IR KALBĖJIMO SUTRIKIMO APIBŪDINIMAS 5
2.1.Kalbos raidos sutrikimų priežastys 7
2.2. Kalba ir raidos sutrikimai 7
3. VAIKŲ KALBOS RAIDA 8
3.1. Bendroji vaikų kalbos sutrikimu diagnostika 8
4. PAGALBA VAIKAMS, TURINTIEMS KALBĖJIMO, KALBOS IR
KOMUNIKACIJOS SUTRIKIMŲ 10
IŠVADOS 12
LITERATŪROS SĄRAŠAS 13

ĮVADAS
Kalbėjimo sutrikimai - jiems priskiriami fonetiniai kalbėjimo sutrikimai ir
kalbėjimo tempo sutrikimai.
Pastaruoju metu, siekiant išskirti kai kuriuos komunikacijos sutrikimus, vartojamas toks
apibendrinimas - kalbėjimo, kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimai.
Kalbos raidos procese greta kalbos priemonių perėmimo (kalbinių įgūdžių) reikia skirti ir
kalbinių mokėjimų formavimąsi, t. y. vaiko mokymąsi vartoti išmoktus žodžius, sakinius,
mokymąsi bendrauti.
Darbo objektas – kalbos sutrikimai.
Darbo tikslas – remiantis literatūros šaltiniais išanalizuoti kalbos sutrikimus.
Darbo uždaviniai:
1.aprašyti komunikacijos, kalbos ir kalbėjimo sampratą;
2.apibūdinti komunikacijos, kalbos ir kalbėjimo sutrikimus;
3.paanalizuoti vaikų kalbos raidą;
4.apžvelgti pagalbą vaikams, turintiems kalbos sutrikimų.
Darbo metodika – literatūros šaltinių analizė.

1. KOMUNIKACIJOS, KALBOS IR KALBĖJIMO SAMPRATA
Komunikacija - tai žmonių bendravimas, keitimasis mintimis, išgyvenimais,
kultūrinėmis, dvasinėmis vertybėmis ir pan. Komunikacija yra būdas: išmokti suprasti kalbą,
išmokti kalbėti, išsakyti norus ir pageidavimus, būti suprastam ir suprasti kitus, pasidalyti su
kitais dėmesiu bei patyrimu, reguliuoti savo ir kitų poelgius, interpretuoti savo ir kitų žmonių
išsakytas mintis (Ambrukaitis, 1998. p. 49).