Kaip vertintini pasakymai laimėjimai sporto srityje, namas blogoje būklėje, šoferis sulaikytas girtame stovyje.

Ištrauka

Kaip vertintini pasakymai: laimėjimai sporto srityje, namas blogoje būklėje, šoferis sulaikytas girtame stovyje.
REFERATAS

Kadangi vietininko klaidos yra labai dažnos mūsų kalboje, todėl šiame darbe apžvelgiamas
vietininko vartojimo laukas, pagrindinės vietininko klaidos ir jų taisymai įvairių kalbininkų darbuose.
Taip pat siekiama išsiaiškinti, kaip vertintini pasakymai laimėjimai sporto srityje, namas blogoje
būklėje ir šoferis sulaikytas girtame stovyje.
Visų pirma išsiaiškinkime, kaip vertintini žodžiai būklė ir stovis.
D. Tarvydaitės straipsnyje „Būklė, būvis, būsena ir stovis“ rašoma, jog abstrakčios reikšmės
daiktavardžiai būklė, būvis ir būsena padaryti iš to paties veiksmažodžio būti. Bendra šaknis (kamienas)
sąlygoja didelį šių žodžių reikšmės bendrumą, galėjimą eiti tekste beveik absoliučiais sinonimais. Tačiau
sinonimai – dar ne dubletai, ne adekvatūs vienas kito pakaitai. Ką šiuo atveju rodo norminamasis
žodynas? Žodžiai būklė ir būvis pirmiausiai nusakomi tos pačios šaknies abstrakčiu daiktavardžiu
buvimas. Be to, žodis būklė dar aiškinamas ir žodžiu būvis. Prie žodžio būvis aiškinimo pridėta reikšmė
„gyvenimas“. Iš pirmųjų (pagrindinių) būklė ir būvis reikšmių nusakymo galima išvada, kad būvis – semantiškai
talpesnis, nes apima ir gyvenimą, o visais kitais atvejais būklė ir būvis sutampa. Deja, ir ta pačia pirmąja
(vienodai nusakoma) reikšme šie žodžiai skiriasi. Plg. Pastatų būklė labai gera; Kokia ligonio sveikatos
būklė? Čia nevartosime nei žodžio būvis, nei būsena.
A. Piročkinas, apžvelgdamas Jablonskio kalbos taisymus, suabejojo net žodžio stovis darybos
gerumu, jam stovis pasirodė tokios pat vertės naujadaras kaip ir XIX a. pabaigoje vartoti žodžiai
nebuvėliai doma, domė, domesys, atkakliai taisyti Jablonskio: „Panašios vertės yra ir žodis stovis.
Neabejotina, kad tai vertimas pagal vokiečių der Stand ar rusų sostojanije. Jablonskis apie jį yra taip
atsiliepęs: „Stovis“ netikęs naujadaras: jį sakydami apie jokį stovėjimą negalvojame [ ] Jam pakeisti
kalbininkas siūlė įvairių žodžių, daugiausia žodžių būvis, būtis, būklė. Tačiau šiuo atveju Jablonskio balso
nebuvo paisyta: žodį stovis jau teikė „Kalbos patarėjas“ (p. 117), jis įsigalėjo pasakyme „karo stovis“
(beje, KPP čia teikė „karo padėtį“)“. Šioje citatoje – visa stovio taisymų istorija, rodanti, kad vis dėlto be
reikalo tada (o ir dabar) neatsižvelgta į Jablonskio nuomonę. Jeigu jo būtų buvę paklausyta, tai žodyne
nerastume žodžio, neturinčio nė vienos teiktinos reikšmės.