Kai kurie apie prof. P. Matiulionio gyvenimą atsiminimų bruožai

Ištrauka

Kai kurie apie prof. P. Matiulionio gyvenimą atsiminimų bruožai


Kai kurie apie prof. P. Matulionio gyvenimą atsiminimų bruožai
1.Einant mokslus Panevėžio gimnazijoje ir mokytojams dėstant
lietuvių literatūros istoriją („Aušros“ laikotarpį) tarp eilės
lietuvių patriotų veikėjų buvo minima ir P. Matulionio pavardė.
Ir štai vieną dieną P. Matulionis aplanko gimnazijos direktorių
dr. Joną Yčą (vėliau Kauno Universiteto profesorių), kuris
sušaukė gimnazijos moksleivius į salę ir suruošė susitikimą su
„Aušros“ gadynės vaikėju. Tuo metu P. Matulionis ėjo Miškų
Departamento direktoriaus pareigas.
P. M a t u l i o n i s b u v o užs i v i l kęs p a p r a s t o l i e t u v išk o n a mų d a r b o r u s v o
audinio švarką ir „galife“ į batus kelnėmis ir ilgais auliniais batais.
Švarkas stačiu kalnieriumi iš po kurio kyšojo krašteliai baltos
apykaklės.
Direktorius J. Yčas savo įžanginiame žodyje sušvietė tą sunkųjį
lietuvių tautos laikotarpį, kuriame teko dirbti mūsų veikėjams ir
kovoti už spaudos atgavimą ir lietuvių tautai, kaip suvereninės
valstybės atkūrimą. Kaip šiandien menu, greta P. Matulionio sėdėjo
lietuvių literatūros mokytoja G. Petkevičaitė (Bitė). Po direktoriaus
J. Yčo įžanginio žodžio, scenoje pakilo gausioms mokytojų ir
moksleivių katutėmis sutiktas sunkias sąlygas, kuriose teko dirbti
senesniems inteligentijos veikėjams žadinant lietuvių tautos
atgimimo dvasią ir tiesiant kelius į nepriklausomą gyvenimą
pabrėždamas „Jei šiandien mes turime nepriklausomą Lietuvą, tai
turime būti dėkingi tai lietuviškos inteligentijos daliai, kuri žodžiu
ir raštu pabudino lietuvių savystovaus gyvenimo dvasią ir tiems,
kurie pirmieji sudėjo savo gyvybės aukas ant nepriklausomybės
atstatymo aukuro“. Po jo kalbos buvo suruoštas mokytojo M.
Karkos vadovaujamas moksleivių koncertas, kuriame figuravo
senosios liaudies ir mūsų kompozitorių dainos ir deklaracijos.
Jaunieji moksleiviai – poetai paskaitė savo kūrybos eilėraščius (L.
Kuodis, K. Inčiūra, J. Keliuotis), kurių besiklausant P. Matulionio
skruostus nuriedėdavo ne viena nubraukiama ašara.
Kaip sužinojau iš besimokančių Panevėžio miškų technikų kursuose
moksleivių, jis ir jų mokykloje vadovaujamoje Mykolo
Konkulevičiaus. Tik vėliau iš pokalbių su prof. P. Matulioniu teko
sužinoti jo kelionės tikslus. Kadangi tuo metu ėjo Agronomijos ir
Miškininkystės, aukštosios mokyklos įsteigimo reikalas, prof. P.
Matulionis norėjo užangažuoti M. Konkulevičių, kad šis sutiktų
pereiti į organizuojamą Žemės Ūkio akademiją miško taksacijos
kursui dėstyti. Ir tik M. Konkulevičiui atsisakius šiam kursui dėstyti
buvo pakviestas mokslingas miškininkas Zbigniavas Vidugeris.