Ką laikytumėte svarbiausiu iššūkiu bet kuriame dabarties ar istoriniame suverenumo raidos etape. Kodėl?

Ištrauka

Referatas
Ką laikytumėte svarbiausiu iššūkiu bet kuriame dabarties ar istoriniame suverenumo raidos etape. Kodėl?

Suverenus yra tas, kuris priima sprendimą išimtinės padėties atveju.
Tik šis vienas apibrėžimas gali teisingai nusakyti suvereniteto sąvoką
kaip ribinę. Tačiau tai nenustato suverenumo sąvokos veiksma
atitinkamoje teritojioje ar jos ribose.Taigi jos apibrėžimas negali būti
siejamas su normaliu, bet turi būti siejamas su ribiniu atveju. Pats
suverenitetas (kiles iš prancūziško žodžio souverain) – tai politinis,
teisinis ir kitoks valstybės savarankiškumas, teikiantis jai
nepriklausomybė nuo kitu valstybių ir savarankiškai tvarkanti savo
vidaus reikalus bei neleidžianti kitoms valstybės kištis.Dabar jau 2019
vyksta daugybe besikeičiančių valstybynių įvykių kurie esant
suverenumo valdymose atsysako tarptautinio bendradarbiavimo.
Keletas paskutiniujų įvykių aš ir aptarsiu savo darbe.
Suvereniteto konfliktas
Abstrakčią schemą, kuri pateikiama kaip suvereniteto apibrėžimas
(suverenitetas yra aukščiausia, neišvestinė valdovo galia), galima
pripažinti arba nepripažinti – dėl to nei praktiniu, nei teoriniu požiūriu
nebus didelio skirtumo. Apskritai niekas nesiginčija dėl sąvokos kaip
tokios – ir jau tikrai niekas nesiginčija suvereniteto istorijoje.
Ginčijamasi dėl konkretaus taikymo, o tai reiškia – dėl to, kas konflikto
atveju nusprendžia, kas yra viešasis ar valstybės interesas, viešasis
saugumas ir tvarka. Išimtinis atvejis, galiojančioje teisėtvarkoje
neaprašytas atvejis(pagal tos šalies nustatymus), gali būti nebent
nusakomas kaip kraštutinės nelaimės, pavojaus valstybės egzistencijai
ar panašus atvejis, bet ne aprašytas, vadovaujantis faktais. Tik šis
atvejis padaro suvereniteto subjekto – taigi ir apskritai suvereniteto –
klausimą aktualų. Kai kalbame apie tikrai ekstremalią ypatingąją
padėtį ir jos pašalinimą, neįmanoma nei subsumuojamai aiškiai
išdėstyti, kad esama ypatingosios padėties, nei turinio požiūriu
išvardyti, kam tokiu atveju valia vykti. Kompetencijos prielaidos ir
turinys čia neišvengiamai neriboti. Todėl teisinės valstybės prasme čia
išvis nesama jokios kompetencijos. Konstitucija gali nebent parodyti,
kam tokiu atveju valia veikti. Jeigu ši veikla nekontroliuojama, jeigu ji,
kaip kad esti teisinės valstybės konstitucijos praktikoje, nėra kokiu
nors būdu padalyta skirtingoms, viena kitą varžančioms ir
balansuojančioms instancijoms, tai išsyk aišku, kas yra
suverenas.Todėl suvereno įsitvirtinimas skirtingose šalyse lėmė
dabarties epochos raidos lėmti ir sąryšį tarp kitų.