Rūkuos nutyla titnaginiai kirviai.
Rūkuos paskęsta sentėvių skulptūros.
Rūkuos aštrėja kadagių ir eglių kvapas.
Atgal į rūką skrieja vieversiai,
į rūką slėnio kaimai pasuka-
ir vėl pro lietų išgirstu
akmenyje iškaltą pasagą,
rugių šnarėjimą,
vos prijaukinto žirgo tolimą žvengimą
J. Vaičiūnaitė- kultūros poetė, Lietuvą jaučianti kaip Šiaurės kraštą, jautri geografinei erdvei.
Jos poezijai būdingas kultūros pasaulio stebėjimas, buities grožio aktualizavimas, dėmesys daiktų
formoms, siluetams, spalvoms, atsisakoma atviros išpažinties, emocija ,,įaudžiama“ į kokią nors
istoriją. Šiuos kūrybos bruožus atpažįstame skaitydami ir eilėraštį ,,Akmuo su pasaga“.
Eilėraščio fonas ir centras yra lietus ir rūkas. Gramatinis laikas rodytų dabartį, bet dabartyje
titnaginiais kirviais niekas nebesinaudoja.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!