Jono Jablonskio kalbiniai taisymai

Ištrauka

Jono Jablonskio kalbiniai taisymai
(Rinktinių raštų, II t., straipsnių p. 229 – 246 apžvalga)
REFERATAS

Šio darbo tikslas – apžvelgti Jono Jablonskio straipsnių „Dėl „Gamtos pradžiamokslio“
pasirodymo (Kalbos dalykai)“, „Botanika“, „Mažosios Lietuvos buvusieji rašytojai ir žymesnieji
lietuvių kalbos mylėtojai“, „Nuostabūs skruzdės gyvenimo atsitikimai“ kalbinius taisymus ir
sugrupuoti kalbininko taisytas klaidas pagal kalbos lygmenis. Skiriamos sintaksės, leksikos ir
morfologijos klaidos.
Sintaksės klaidos skirstomos į:
linksnių klaidas;
prielinksnių klaidas;
dalyvių, padalyvių vartojimo klaidas.
Leksikos klaidos yra skirstomos į:
nevartotinus vertalus;
nevartotinas svetimybes.
Morfologijos klaidos yra skirstomos į:
giminės vartojimo klaidas;
skaičiaus vartojimo klaidas.
Pavyzdžiai pateikiami tokia tvarka: iš pradžių pateikiami sakiniai iš tų vadovėlių, kuriuose
J. Jablonskis rado klaidų, po to būtent Jablonskio taisytos klaidos, vėliau pavyzdžiai, kaip tas
klaidas dabar aiškina Kalbos praktikos patarimai.
Jonas Jablonskis (1860 – 1930) – lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas, ugdytojas bei
normintojas. Gimė Kubilėliuose, netoli Kudirkos Naumiesčio, mokėsi Marijampolės
gimnazijoje, Maskvos universitete studijavo klasikinę filologiją. Lietuvoje panaikinus spaudos
draudimą, taisė lietuviškų laikraščių kalbą, dirbo mokytoju. 1922 m. įkūrus Kauno universitetą,
tapo jo profesoriumi.