JONAS VAILOKAITIS

Ištrauka

REFERATAS
1918 metų vasario 16 dienos Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataras
JONAS VAILOKAITIS (1886 – 1944)

Jonas Vailokaitis gimė 1886 m. birželio 25 d. Šakių apskrityje,
Sintautų valsčiui, Piktžirnių kaime.
1908 m. baigė Peterburgo prekybos ir pramonės institutą, grįžo į
Lietuvą. Tarnavo Marijampolės “Žagrės” kooperatyve.
1912 m. su kunigu broliu Juozu Kaune įkūrė “Brolių Vailokaičių
ir bendrovės” banką nusigyvenusių bajorų dvarams supirkti, juos
parceliuoti ir išsimokėtinai parduoti lietuviams.
Pirmojo pasaulinio karo metais dėl lietuviškos veiklos okupacinės
valdžios kalintas, vėliau laikytas policijos priežiūroje.
1917 m. rugsėjo 18-22 d. Lietuvių konferencijoje išrinktas į
Lietuvos Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
Nepriklausomybės Aktą.
1919 m. kartu su broliu Juozu įkūrė Ūkio banką ir buvo jo
vadovas. 1920 m. išrinktas į Steigiamąjį Seimą, Valstybės finansų
ir biudžeto komisijos pirmininkas.
Vienas “Maisto”, “Metalo” akcinių bendovių steigėjų ir
dalininkų, nuo 1937 m. – “Metalo” valdybos pirmininkas. Įkūrė
Palemono plytinę, prekybos “Eksporto ir importo” akcinę
bendrovę. 1925 m. išrinktas Lietuvos banko tarybos nariu, 1937
m. – “Urmo” bendrovės pirmininkas bei bankininkų atstovas
Prekybos ir pramonės rūmuose.
1940 m. pasitraukė į Vokietiją.
Lietuvos krikionių demokratų partijos narys.
š1927 m. vienas Lietuvos aeroklubo steigėjų.
Mirė 1944 m. gruodžio 16 d. Blankenburge (Vokietija)
Kai kalbama ar raoma apie valstybės atkūrimą, dažniausiai
šminimi politikai ir kariai, nes jų atlikti darbai yra labai reikšmingi
ir labiausiai pastebimi. Tačiau valstybiniame gyvenime yra
svarbios ne tik politinė ir karinė veikla, bet ir ūkinė. Atkuriant
nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, ūkinė sritis buvo ypač svarbi,
120 metų, Lietuvą okupavus carinei Rusijai, jos finansai,
pramonė, prekyba ir iš dalies žems ūkis buvo perimami
svetimtaučių ir nuliežti.