JAUNŲJŲ KREPŠININKŲ (8–9 METŲ) TRENIRAVIMO PROGRAMOS POVEIKIS TECHNINIAM IR ATLETINIAM PARENGTUMUI

Ištrauka

JAUNŲJŲ KREPŠININKŲ (8–9 METŲ) TRENIRAVIMO PROGRAMOS POVEIKIS TECHNINIAM IR ATLETINIAM PARENGTUMUI
BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS

Turinys
SANTRAUKA 4
SUMMARY 5
1. LITERATŪROS APŽVALGA 7
1.1. Jaunųjų krepšininkų atranka 7
1.2. Jaunųjų krepšininkų techninio ir atletinio rengimo ypatumai 9
1.3. Dominuojanti ir nedominuojanti ranka 12
1.4. Pradinio rengimo etapas 12
1.5. Jaunųjų krepšininkų (6-10 m.) treniravimo programų ypatumai 14
2. TYRIMO METODAI IR ORGANIZAVIMAS 16
2.1. Tiriamieji 16
2.2. Tyrimo metodai 16
3. TYRIMO REZULTATAI 24
3.1. Jaunųjų krepšininkų kūno sudėjimo rodikliai 24
3.1.1. Ūgio rodikliai 24
3.1.2. Rankų į šalis rodikliai 24
3.1.3. Kūno masės rodikliai 25
3.2. Techninio parengtumo rodikliai ir jų kaita 26
3.2.1. Kamuolio varymo rodikliai 26
3.2.2. Metimų į krepšį rodikliai 27
3.2.3. Metimų į krepšį atlikus dvižingsnį rodikliai 28
3.3. Atletinio parengtumo rodikliai ir jų kaita 28
3.3.1. Greitumo rodikliai 28
3.3.2. Vikrumo rodikliai 29
3.3.3. Greitumo jėgos – šoklumo rodikliai 30
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS 31
4.1. Kūno sudėjimo rodiklių ypatumai 31
4.2. Techninio parengtumo rodiklių ypatumai 31
4.3. Atletinio parengtumo rodiklių ypatumai 31

ĮVADAS
Temos aktualumas. Ugdant talentingą sportininką, siekiantį didelių sportinių rezultatų,
būtina dirbti kryptingai, pagal sudaryta rengimo programą ir nuosekliai ją įgyvendinti praktikoje
(Bailey, et al., 2010; Ford et al., 2011). Jaunųjų krepšininkų rengimo klausimais dirba treneriai ir
mokslininkai (Kreivytė, 2012; Matulaitis, 2013), kuriems pavyko atskleisti tam tikro amžiaus
fizinių krūvių, mokymo priemonių ir atrankos ypatumus. Tačiau lieka svarbus platesnis krepšininkų
rengimo nagrinėjimas ir pažinimas: atranka, kūno sudėjimas, techninis ir atletinis parengtumas
(Gambetta, 2007; Newell, 2007). Gambetta (2007), nustatė, kad jaunųjų krepšininkų rengimas gali
būti labai įvairus. Lemtingi veiksniai gali būti: charakteris, fizinis vystymasis, fiziniai gebėjimai,
vidinė motyvacija, taip pat svarbios vaiką supančios išorinės sąlygos. Barčaičio (2014), tyrime buvo
nustatyta, kad geriausią poveikį atletiniam ir techniniam parengtumui turėjo universali treniravimo
programa, taigi galime daryti prielaidą, kad vaikams veiksmingiausia duoti kuo įvairesnį fizinį
krūvį. Norint pasiekti puikių rezultatų, reikia ne tik taikyti kuo įvairesnį fizinį krūvį, tačiau ir
pratybas rengti visus mokslo metus, mažiausiai tris kartus per savaite, o per atostogas
rekomenduojama dalyvauti sporto stovyklose (Balyi & Hamilton, 2004).
Svarbi veiksmingo sportinio rengimo sąlyga – sportinio rengimo valdymas, žaidėjų fizinio,
atletinio ir techninio parengtumo įgūdžių kaitos nustatymas ir įvertinimas (Balčiūnas, Stonkus ir
Garastas, 2009).
Tyrimo problema – rengiant 8–9 metų krepšininkus taikomi skirtingi treniravimo metodai,
tačiau jų veiksmingumas sportiniam parengtumui nėra pagrįstas. Kokios treniravimo programos yra
veiksmingiausios 8–9 metų krepšininkų sportiniam parengtumui?
Tyrimo objektas – treniravimo programos poveikis jaunųjų krepšininkų (8–9 metų) techniniam
ir atletiniam parengtumui.
Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti jaunųjų krepšininkų (8–9 metų) treniravimo programos
poveikį jaunųjų krepšininkų techniniam ir atletiniam parengtumui.
Tikslui pasiekti keliami uždaviniai:
1. Nustatyti ir įvertinti jaunųjų krepšininkų 8–9 metų amžiaus kūno sudėjimo rodiklių kaitos ypatumus.
2. Nustatyti ir įvertinti jaunųjų krepšininkų 8–9 metų amžiaus treniravimo programos  veiksmingumą techniniam ir atletiniam parengtumui.
3. Nustatyti ir įvertinti treniravimo programos poveikį jaunųjų krepšininkų 8–9 metų amžiaus
kamuolio valdymo technikai dominuojančiai ir nedominuojančiai rankai.