Jaunų žmonių (25–30 m.) kritinio mąstymo, išsilavinimo ir tikėjimo sąmokslo teorijomis sąveika

Ištrauka

Bakalauro darbas
Jaunų žmonių (25–30 m.) kritinio mąstymo, išsilavinimo ir tikėjimo sąmokslo teorijomis sąveika

TURINYS
SANTRAUKA 3
SUMMARY 4
SVARBIAUSIOS SĄVOKOS 5
PRATARMĖ 6
1. ĮVADAS 8
1.1 Sąmokslo teorijos 8
1.1.1 Tikėjimą sąmokslo teorijomis lemiantys veiksniai 8
1.1.2 Tikėjimo sąmokslo teorijomis pasekmės 11
1.2 Išsilavinimo, kritinio mąstymo ir tikėjimo sąmokslo teorijomis sąveika 12
1.2.1 Kritinio mąstymo samprata sąmokslo teorijų ir edukaciniame kontekstuose 13
1.2.2 Išsilavinimas ir kritinis mąstymas 14
1.2.3 Kritinis mąstymas ir tikėjimas sąmokslo teorijomis 15
1.2.4 Išsilavinimas ir tikėjimas sąmokslo teorijomis 17
2. METODIKA 19
2.1 Tyrimo dalyviai 19
2.2 Tyrimo instrumentai 19
2.3 Tyrimo eiga 21
2.4 Duomenų analizė 22
3. REZULTATAI 24
4. REZULTATŲ APTARIMAS 30
IŠVADOS 33
LITERATŪRA 34

SANTRAUKA
Švietimo įstaigų (ypač universitetų) tikslas – skatinti kritinį mąstymą. Vis dėlto, populiarėjant
socialiniams tinklams ir ten greitai plintant nepatikrintai informacijai, vis daugiau žmonių, ypač
jaunų, yra linkę tikėti sąmokslo teorijomis. Tai verčia susimąstyti apie tai, ar studentai universitetuose
iš tiesų yra išmokomi kritinio mąstymo įgūdžių, kurie padėtų kovoti su dezinformacija. Tad, šiame
rašto darbe bandoma išanalizuoti jaunų žmonių (25–30 m.) išsilavinimo, kritinio mąstymo bei
tikėjimo sąmokslo teorijomis sąveiką. Tyrime dalyvavo 73 tyrimo dalyviai (M = 26,9; SD = 1,7). 36
turi universitetinį išsilavinimą, 37 – vidurinį, vidurinį su profesine kvalifikacija arba neuniversitetinį
bakalaurinį laipsnį. Rezultatai rodo, jog kritinis mąstymas medijuoja ryšį tarp išsilavinimo ir tikėjimo
sąmokslo teorijomis. Be to, turintys universitetinį išsilavinimą asmenys turi ir aukštesnį kritinio
mąstymo lygį bei mažiau tiki sąmokslo teorijomis nei neturintys universitetinio išsilavinimo.
Galiausiai, turintys žemesnį kritinio mąstymo lygį labiau tiki sąmokslo teorijomis – ir atvirkščiai.

PRATARMĖ
Sąmokslo teorijos – plačiai žinomas terminas, kuris tapo aktualesnis pastaruoju metu, nuolat
pasirodant žiniasklaidoje, spaudoje ir socialiniuose tinkluose. Minėtosios teorijos dažniausiai
apibūdinamos kaip tikėjimas, kad tam tikri įvykiai ar situacijos yra specialiai organizuojami
konkrečių asmenų arba tai, jog yra slepiama svarbi informacija. O moksliškai traktuojamos kaip
istoriniai, dabartiniai ar beįvykstantys įvykiai, sukurti įtakingų asmenų grupių, veikiančių slapčia,
prieš bendrąjį gėrį ir siekiant asmeninės naudos (Uscinski, 2018). Nors sąmokslo teorijos nėra naujas
reiškinys, jų išpopuliarėjimas pastaraisiais metais yra neatsiejamas nuo socialinių tinklų plėtros –
platformų, kuriomis naudojantis žmonės bendrauja, dalijasi ir gauna įvairią informaciją, įskaitant
naujienas apie pasaulinius ir vietinius įvykius. Šios platformos leidžia greitai ir plačiai plisti
informacijai, nepriklausomai nuo jos tikslumo ar patikimumo. Šiuo metu socialinės medijos
populiarios tarp daugiau nei pusės viso pasaulio populiacijos, kas yra ženklus pakitimas lyginant su
ankstesniais metais (Kemp, 2024). 2024 metais nustatyta 5,04 milijardo (62,3 proc.) aktyvių
socialinių tinklų naudotojų. Lyginant su praeitais metais, tai yra 266 milijono arba 5,6 proc. daugiau
žmonių (Kemp, 2024). Ši tendencija pastebima kiekvienais metais.
Sąmokslo teorijų populiarumas turi reikšmingą poveikį visuomenei, įskaitant politinius
sprendimus, viešąją sveikatą ir socialinius santykius. Pavyzdžiui, COVID–19 pandemijos laikotarpiu
sąmokslo teorijos sukėlė didelį chaosą ir nepasitikėjimą oficialiais šaltiniais, žmonėms atsisakant
saugumo priemonių, kas sunkino pandemijos valdymą (Moffitt et al., 2021). O, po Donald Trump
pralaimėjimo 2020 m. rinkimuose, sąmokslo teorijos apie „pavogtus rinkimus" sukėlė nepasitikėjimą
rinkimų sistema ir smurtinius išpuolius, tokius kaip Kapitolijaus šturmą (Moffitt et al., 2021). Šie
pavyzdžiai rodo, kad sąmokslo teorijos ne tik klaidina žmones, bet ir...