JAUNŲ ŠEIMŲ SOCIALINIO BŪSTO POREIKIS IR PRIEINAMUMAS

Ištrauka

JAUNŲ ŠEIMŲ SOCIALINIO BŪSTO POREIKIS IR PRIEINAMUMAS

TURINYS
ĮVADAS.........................................................................................................................................3
1. SOCIALINIO BŪSTO POLITIKOS LIETUVOJE VERTINIMAS ........................................4
1.1. Socialinio būsto reglamentavimas...........................................................................5
1.2. Lietuvos būsto politikos modelis.............................................................................8
1.3. Būsto politiką formuojančios ir ją įgyvendinančios institucijos.............................11
2. JAUNŲ ŠEIMŲ SOCIALINIO BŪSTO POREIKIO IR PRIEINAMUMO ANALIZĖ .........15
3. JAUNŲ ŠEIMŲ, KAIP SOCIALINIO BŪSTO GAVĖJŲ, CHARAKTERISTIKA………..19
IŠVADOS IR PAISŪLYMAI.... .................................................................................................22
LITERATŪRA.............................................................................................................................24

ĮVADAS
Būsto politikos poreikio atsiradimas susijęs su pramonės revoliucija XIX a. „Dėl sparčios
urbanizacijos, kaimo gyventojų antplūdis į miestus sukėlė milžinišką paklausą būstui” (Lipnevič, 2012).
Aktualumas. Būstas yra reikšminga žmogaus gerovės dalis, o kartu ir visuomenės
stabilumo garantas. Po Lisabonos sutarties pagrindinių teisių, įskaitant teisę į paramą aprūpinant
būstu, chartijos įsigaliojimo, aprūpinimas būstu tapo ES politikos dalimi. Nors visos valstybės
narės sutinka, kad geros kokybės ir už prieinamą kainą būstas yra esminis poreikis ir teisė, turimi
statistiniai duomenys rodo, kad apie 3 mln. žmonių Europoje neturi galimybės įsigyti tinkamą
būstą (Social Housing in the EU). Lietuvoje analizuoti socialinio būsto aktualijas yra būtina, nes
šalyje taip pat jaučiamas būsto, kartu ir socialinio būsto, trūkumas. Šiuo metu viena iš didžiausių
problemų nekilnojamojo turto rinkoje yra aukštos būsto pirkimo ir nuomos kainos. Trečdalį visų
laukiančiųjų sudaro jaunos šeimos, nes jos dažnai negali nei įsigyti, nei nuomotis rinkoje siūlomų
gyvenamųjų patalpų. Todėl galima teigti, jog jaunoms šeimoms ši problema ypatingai aktuali.
Ištirtumas. Socialinio būsto politika sulaukia nemažai dėmesio užsienio mokslinėje
literatūroje. Tačiau Lietuvoje socialinio būsto problemos analizuojamos retai. Ieškant medžiagos
darbo rašymui, surasti tik keli Lietuvos autoriai, kurie prisilietė prie socialinio būsto problematikos
tyrimo: J. Aidukaitė (2013), kuri analizavo būsto politiką skirtinguose gerovės modeliuose; N.
Bratčikovienė ir A. Danilevičius (2005) tyrinėjo gyventojų aprūpinimo būstu socialinės
ekonominės problemas; V. Leonavičius ir A. Žilys (2009) nustatinėjo Lietuvos urbanizacijos
modelį kitų išsivysčiusių gerovės valstybių kontekste.