JAUNO SUAUGUSIOJO ŽMOGAUS SAVIVEIKSMINGUMO IR NERIMASTINGUMO REIKŠMĖ PASITENKINIMUI PASIRINKTA PROFESIJA

Ištrauka

JAUNO SUAUGUSIOJO ŽMOGAUS SAVIVEIKSMINGUMO IR NERIMASTINGUMO REIKŠMĖ PASITENKINIMUI PASIRINKTA PROFESIJA
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
SANTRAUKA 3
SUMMARY 4
PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS 5
ĮVADAS 6
1. TEORINĖ JAUNO SUAUGUSIOJO ŽMOGAUS SAVIVEIKSMINGUMO IR
NERIMASTINGUMO SĄSAJŲ PASITENKINIMUI PASIRINKTA PROFESIJA
APŽVALGA 9
1.1. Saviveiksmingumo samprata 9
1.2. Nerimastingumo ir nerimo samprata 12
1.3. Pasitenkinimo profesijos pasirinkimu samprata 15
1.4. Saviveiksmingumo ir nerimastingumo reikšmė pasitenkinimui profesijos pasirinkimu 19
1.4.1. Saviveiksmingumo ir profesijos pasitenkinimo sąsajos 19
1.4.2. Saviveiksmingumo bei nerimastingumo sąsajos 21
2. JAUNO SUAUGUSIOJO ŽMOGAUS SAVIVEIKSMINGUMO SĄSAJOS SU
NERIMASTINGUMO LYGIU IR PASITENKINIMU PASIRINKTA PROFESIJA
TYRIMAS 26
2.1. Tyrimo tikslas, uždaviniai, hipotezės 26
2.2. Tiriamieji ir tyrimo eiga 26
2.3. Tyrimo metodika 29
2.4. Tyrimo duomenų statistinė analizė 30
3. TYRIMO REZULTATAI 31
3.1. Jaunų suaugusiųjų pasitenkinimas profesija 31
3.2. Jaunų suaugusiųjų saviveiksmingumo ir nerimastingumo sąsajos 31
3.3. Jaunų suaugusiųjų saviveiksmingumo ir pasitenkinimo profesija sąsajos 32
3.4. Jaunų suaugusiųjų nerimastingumo ir pasitenkinimo profesija sąsajos 33
3.5. Jaunų suaugusiųjų pasitenkinimo pasirinkta profesija, nerimastingumo bei saviveiksmingumo
įvertinimas lyginant su sociodemografiniais rodikliais 34
4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS 39
IŠVADOS 42
LITERATŪROS SĄRAŠAS 43
PRIEDAI 53

ĮVADAS
Saviveiksmingumas apibrėžiamas, kaip asmens kompetencija ir gebėjimas susitvarkyti su
gyvenimo iššūkiais (Johnson, 2012; Kilic, Sokmen, Ada, 2013).
Manoma, kad saviveiksmingumas lemia asmens savijautą, motyvaciją, elgesį (Usac, Baf,
2012). Asmenys, kurie pasitiki savo jėgomis, sudėtingas užduotis priima kaip iššūkius, kuriuos
reikia įveikti, o ne kaip grėsmes, kurių reikia vengti (Graham, 2011). Tokie asmenys visada kelia
sau aukštus reikalavimus ir siekia juos įgyvendinti. Nesėkmės atveju greitai atsigauna ir stengiasi
mokytis iš padarytų klaidų. Toks požiūris lemia didelius asmeninius pasiekimus, mažina streso lygį
bei depresijos tikimybę (Bandura, 1994; Raižienė, Bakšytė, 2010). Taigi aukštesnis
saviveiksmingumas teigiamai veikia asmens fizinę bei psichologinę sveikatą (Bilgin, Akkapulu,
2007; Porto, Beshart, 2011; Magaletta, Oliver, 1999 cit. pagal Cakar, 2012), bei didesnius
akademinius pasiekimus (Bandura 1977, cit. pagal Lopez, 2014). Kitaip tariant, stipresnis
saviveiksmingumo jausmas yra palankus asmens subjektyviai gerovei (Bandura, 1997;
Luszczynska, Schwarzer, Lippke, Mazurkiewicz, 2005).
Tuo tarpu asmenys su žemu saviveiksmingumu dažniausiai pasitinka sunkią užduotį su
baime, abejoja savimi, lengvai patiria stresą ir yra labiau linkę į depresiją, palyginus su žmonėmis,
pasižyminčiais aukštu saviveiksmingumo lygiu (Luszczynska ir kt., 2011). Taigi, mažas
saviveiksmingumas yra susijęs su depresija, nerimastingumu ir bejėgiškumu. Asmuo su mažu
saviveiksmingumu turi mažą savigarbą ir jį gali varginti pesimistinės mintys apie gyvenimo
pasiekimus ir asmeninį tobulėjimą (Popoola, 2010).
Jauno suaugusiojo periodas, kai žmonės turi išmokti tvarkytis su daugeliu poreikių, kurie
kyla iš partnerysčių, vedybinių santykių, tėvystės ir profesinės karjeros. Tvirtas saviveiksmingumo
jausmas yra svarbus tolimesnių kompetencijų ir sėkmės pasiekimo pagalbininkas. Tie, kurie kenčia
nuo abejonių savimi, daugelį suaugusiojo gyvenimo aspektų priima su stresu ir depresija.
Produktyvios profesinės karjeros pradžia turi pagrindinį iššūkį ankstyvojoje suaugystėje.
Saviveiksmingumo įsitikinimai prisideda prie karjeros vystymo ir sėkmės profesijoje. Žmogaus
suvokiamas saviveiksmingumas dalinai rodo, kaip jie vysto pagrindinius pažinimo, savęs valdymo
ir tarpasmeninius įgūdžius, bei kurių dėka kuriama profesinė karjera. Teigiama, kad psichologiniai
įgūdžiai labiau prisideda prie karjeros sėkmės nei profesionalūs techniniai įgūdžiai. Asmenims,
kuriems trūksta saviveiksmingumo, tai gali būti sunkiu periodu, todėl jie yra pažeidžiami streso ir
depresijos (Bandura, 1994).
Dauguma autorių tyrinėję saviveiksmingumo bei profesijos pasirinkimo sąsajas, teigia, kad
pasitenkinimą darbu - pasirinkta profesija - sąlygoja tinkamos profesijos pasirinkimas (Sajienė,
Antanaitienė, 2012), kurio pasirinkimui daro įtaką vidiniai (kaip asmeninis tapatumas, karjeros
tikslai, vertybės) (Grakauskas, Valickas, Rosinaitė, Antanaitytė, Kiesaitė, 2007; Hirschi, 2010;
Jones, Paretti, Hein, 2010; Ustinavičiūtė, Katkonienė, Žemaitaitytė, 2011) bei išoriniai (kaip
socialinė aplinka) veiksniai (Kučinskienė, 2003, cit. Liobikienė, Bukauskienė, 2014). Be to,
teigiama, kad tinkamas profesijos pasirinkimas, asmenybės bei profesijos suderinamumas daro įtaką
tiek profesiniam...